R. Baškytė: „Kad pažintum šalį, turi pažinti jos saugomas teritorijas“

Vykdami į užsienio šalis, stengiamės pakeliauti po jų nacionalinius parkus ir draustinius. Ten tikėdamiesi pamatyti išskirtinius gamtos kūrinius. Tačiau gyvendami Lietuvoje nebūtinai esame aplankę nors pusę jos saugomų teritorijų, kurios sudaro net 18 proc. viso šalies ploto.

Dzūkijos nacionaliniame parke. Čia Merkys įteka į Nemuną. Petro Skutulo nuotr.

Rūta Baškytė.

„Mes ne ore kabome, o gyvename valstybėje, kuri turi tam tikras gamtines sąlygas. Tai yra mūsų pamatas. Jeigu aš pažįstu gamtą, tai tampu jos bičiuliu ir galiu prisidėti prie išsaugojimo. Juk žmogus saugo tada, kai jam yra svarbu, kai jam patinka, kai jis įsimyli kažkokią konkrečią teritoriją. Vien biurokratai ar kontrolieriai tikrai nesugebės išsaugoti gamtos už mus. Mes visi turime tapti savo šalies ambasadoriais – panašiai kaip yra Islandijoje“, – komentuoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vyriausioji patarėja Rūta Baškytė.

Ar žinome, kur važiuojame?

Pasak VSTT atstovės, tikrai ne visi šalies gyventojai žino, kas yra saugomos teritorijos, kur jos yra ir kodėl jų reikia, kas jose saugoma.

„Žmonės sako: ,,aš važiuoju į Neringą“, ,,aš važiuoju į Trakus“, ,,aš važiuoju į Palūšę“. Retas kuris sako, kad važiuoja į Kuršių nerijos nacionalinį parką, Trakų istorinį nacionalinį ar į kitą nacionalinį, regioninį parką“, – teigia ji.

Anot ekspertės, saugomas teritorijas sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai ir draustiniai, biosferos rezervatai ir poligonai, paveldo objektai. Saugomos ne pačios teritorijos – jos yra skirtos vertybėms, esančioms vienoje ar kitoje teritorijoje išsaugoti. Lietuvos saugomų teritorijų koncepcija yra kompleksinė, todėl saugome kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldą, tradicijas ir t. t.

„Apsilankę Lietuvos regioniniuose parkuose galime sužinoti apie saugomą reljefą, kraštovaizdį: kalvotą, ežeringą, slėniuotą, molingų, smėlingų lygumų, pajūrio su kopomis ir t.t. Jeigu pakeliautume per visas teritorijas, tai galėtume suvokti, kokia gi yra ta Lietuvos gamta, jos gamtinis kraštovaizdis ir kiek mes jį pakeitėme bei pritaikėme žmogaus gyvenimui. Tai yra kur pastatėme pilis, kur buvo dvarai, kur vyravo kaimiškas kraštovaizdis. Galime pabandyti atsakyti į klausimą: o kodėl būtent taip, o ne kitaip?“, – vardija R. Baškytė.

Saugoma ir gyvensena

Ji tęsia sakydama, kad saugomose teritorijose saugoma ir gyvensena. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke dar galime prisiliesti prie archaiškiausio gyvenimo būdo – pamatyti, kaip žmonės gyveno miškuose. Jie net nežinojo, kas vyksta pagrindinėje Lietuvoje. Tiesiog ir toliau gyveno taip, kaip jiems diktavo gamta.

„Saugomose teritorijose galime pažinti tradicijas. Jos skiriasi pagal etnokultūrinius regionus: Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje. Kartais edukacijas organizuojantys specialistai patys tampa savotiškais eksponatais – tikrai yra tokių žmonių, kuriems tai tapę ir gyvenimo būdu: jiems įdomu pasidalinti, kaip duona kepama, kaip sėjama, kaip verpiama, kaip audžiama ir t. t.“, – aiškina pašnekovė.

Unikalios vietos

Kalbėdama apie išskirtiniausias vietoves, ji pamini Kuršių neriją ir Nemuno deltą bei Šiaurės Lietuvos karstinį regioną – tai nėra visos Lietuvos atspindžiai, tačiau daugiau tokių vietų šalyje nėra.

„Kuršių nerija yra vienintelė tokia su smėlio kopomis tarp dviejų vandenų – kitos šalyje nėra. Kitas išskirtinis regionas yra Nemuno delta. Kitos tokios mes taip pat neturime: čia būna potvyniai, polderių sistema. Ir dar vienas visiškai unikalus – Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – prasmengančios žemės kraštas“, – akcentuoja R. Baškytė.

Rodyti pavyzdį vaikams

Anot jos, vaikai neretai auklėja savo tėvus ir kitus suaugusiuosius gamtosauginiais klausimais, mat patys mažiausieji yra imliausi šiai informacijai.

„Šį teiginį iliustruoja mano kolegės pavyzdys. Ji nuvažiavo aplankyti savo vaikų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir nuvyko su anūke į nacionalinį parką. Parko reindžeris įsegė keturmetei mergaitei ženkliuką ir pasakė, kad ji dabar bus šio parko draugė. Dar papasakojo, ką galima ir ko negalima jame daryti. Paaiškino, kad galima vaikščioti tik takeliais. Tai primiršusi mano draugė norėjo prisėsti ant pievos, bet jos anūkė ją sudrausmino. Buvo pasakyta negalima ir viskas… Jeigu vaikams dar suteiki įgaliojimų, tai jie tikrai saugos gamtą“, – dalijasi VSTT atstovė.

Ji pabrėžia, kad gamtą saugome ne tik sau, bet ir kitoms kartoms – būtent tai ir reikia perteikti vaikams. Šią misiją vykdo devynios Lietuvoje veikiančios saugomų teritorijų gamtos mokyklos.

„Pirmiausia mes turime skatinti pažinti vertybes, kad užaugintume gamtos draugų ratą. Besikeičiant socialinei ir ekonominei santvarkai, persiorientavome į materialias vertybes: pinigus, namus, žemes. Tačiau pamiršome, kad labai svarbu išsaugoti tai, kas visiems yra bendra – gamtą. Viskas priklauso nuo to, kaip mes ugdysime naująją kartą. Profesorius Česlovas Kudaba yra pasakęs, kad ,,naujoji karta neiškris iš dangaus geresnė už mus“. Todėl reikia dirbti su vaikais, o geriausia parodyti savo pavyzdžiu“, – įsitikinusi R. Baškytė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite