Pusė gyventojų per žiemos šventes išvyksta, kas dešimtas nepasirūpina namų saugumu

Per didžiąsias žiemos šventes kas antras šalies gyventojas (51 proc.) teigia ilgesniam laikui išvykstantis iš namų, o kas dešimtas nesiima jokių priemonių namuose esančiam turtui apsaugoti. Tai parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja namų turto žalų, gaisrų, užpylimo vandeniu. Palikti tušti namai traukia ir ilgapirščius.

 Tyrimo rezultatai rodo, jog šventiniu laikotarpiu apie pusė šalies gyventojų palieka savo namus ilgesniam laikui:  4 proc. sako per šventes išvykstantys nuolat, 12 proc. tai daro dažnai, o 35 proc. – nereguliariai. Švenčių metu keliaujantys dažniau nurodo jaunesni 18-25 metų ir 26-35 metų respondentai. Tuo metu daugiau namuose lieka 46-55 metų ir vyresni žmonės.

„Mūsų šalyje įprasta per didesnes šventes lankyti artimuosius, gyvenančius kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, be to, vis daugiau žmonių nusprendžia šventiniu laikotarpiu išvykti atostogų. Todėl išvykstant iš namų būtina pasirūpinti jų saugumu, įsivertinus įvairius galimus pavojus“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas. 

Ar išvykdami užsukote vandenį?

Vis dėlto, pasak draudimo eksperto, papildomų namų saugumo priemonių imasi toli gražu ne visi – kas dešimtas gyventojas (13 proc.) ilgesniam laikui palieka namus nesusimąstęs apie galimą riziką.

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia žmonių prieš išvykdami ištraukia visus prietaisus iš elektros lizdų (59 proc.) bei patikrina langus ir duris (58 proc.). 45 proc. apklaustųjų prisimena užsukti vandens sklendes, taip užbėgdami už akių užpylimo vandeniu rizikai. Kas ketvirtas gyventoja (23 proc.) apie savo išvykimą perspėja kaimynus ir paprašo jų atkreipti dėmesį į paliktus namus, dar 17 proc. įjungia signalizacijos apsaugą.

„Prieš išvykstant labai svarbu išjungti elektros prietaisus, įskaitant ir visas kalėdines girliandas ir lemputes, kad nekiltų jokios gaisro rizikos. Netinkamai paliktos šventinės dekoracijos gali sukelti ir trumpąjį jungimą, todėl būtina jas išjungti, kad užtikrintumėte ne tik savo, bet ir kaimynų namų saugumą. Be to, neužsukus vandens sklendžių kyla rizika, kad dėl vamzdžių gedimo ar nutekėjimo vanduo gali apsemti namus ir sugadinti turtą. Tokiu atveju nuotėkis gali sukelti didelę materialinę žalą ir pareikalauti brangių remonto darbų“, – komentuoja A. Juodeikis.

Ir duris užrakinkite…

Pasak eksperto, lengvabūdiškas požiūris į namų saugumą gali atsirasti dėl nepakankamo suvokimo apie potencialius pavojus arba įsitikinimo, kad savi namai negali atsidurti piktavalių akiratyje. Taip pat dalis mano, jog jų būstas yra pakankamai saugus, o gyvenamasis rajonas ramus, kad kas nors siektų pasinaudoti jūsų išvykimu. Neretai tokie įsitikinimai trukdo tinkamai pasirūpinti namų saugumu.

A. Juodeikis primena pagrindines namų saugumo priemones, kurių reiktų imtis išvykstant iš namų ilgesniam laikui: jei planuojate ilgesnę išvyką per šventes, paprašykite patikimo kaimyno ar artimo žmogaus kartkartėmis patikrinti jūsų namus. Tai padės pastebėti galimas problemas laiku; jeigu dažnai išvykstate ilgesniam laikui, apsvarstykite įsirengti aukštos kokybės vaizdo stebėjimo kameras. Įsitikinkite, kad jos veikia tinkamai, nes jų užfiksuoti vaizdai gali būti vertingi tiriant incidentus; jei namuose turite vertingų daiktų (papuošalai, svarbūs dokumentai, kt.) rekomenduojama juos laikyti seife. Tai padės sumažinti riziką prarasti svarbius ir brangius asmeninius daiktus; prieš išvykdami ilgesniam laikui, ištraukite visus nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdų. Tai padės išvengti galimos elektros įrangos gedimų ir gaisro rizikos; patikrinkite, ar visi langai yra sandariai uždaryti, o durys – tinkamai užrakintos; užsukite vandens sklendes, kad išvengtumėte netikėto užliejimo ar vamzdžių gedimų; apsvarstykite šarvuotų durų, jei tokių neturite, ir kelių spynų įrengimą, kurios suteiktų papildomą apsaugą.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie gyventojų elgesį, saugumo priemones ir informuotumą apie rizikas žiemos švenčių laikotarpiu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite