Pusė gyventojų per žiemos šventes išvyksta, kas dešimtas nepasirūpina namų saugumu

Per didžiąsias žiemos šventes kas antras šalies gyventojas (51 proc.) teigia ilgesniam laikui išvykstantis iš namų, o kas dešimtas nesiima jokių priemonių namuose esančiam turtui apsaugoti. Tai parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja namų turto žalų, gaisrų, užpylimo vandeniu. Palikti tušti namai traukia ir ilgapirščius.

 Tyrimo rezultatai rodo, jog šventiniu laikotarpiu apie pusė šalies gyventojų palieka savo namus ilgesniam laikui:  4 proc. sako per šventes išvykstantys nuolat, 12 proc. tai daro dažnai, o 35 proc. – nereguliariai. Švenčių metu keliaujantys dažniau nurodo jaunesni 18-25 metų ir 26-35 metų respondentai. Tuo metu daugiau namuose lieka 46-55 metų ir vyresni žmonės.

„Mūsų šalyje įprasta per didesnes šventes lankyti artimuosius, gyvenančius kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, be to, vis daugiau žmonių nusprendžia šventiniu laikotarpiu išvykti atostogų. Todėl išvykstant iš namų būtina pasirūpinti jų saugumu, įsivertinus įvairius galimus pavojus“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas. 

Ar išvykdami užsukote vandenį?

Vis dėlto, pasak draudimo eksperto, papildomų namų saugumo priemonių imasi toli gražu ne visi – kas dešimtas gyventojas (13 proc.) ilgesniam laikui palieka namus nesusimąstęs apie galimą riziką.

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia žmonių prieš išvykdami ištraukia visus prietaisus iš elektros lizdų (59 proc.) bei patikrina langus ir duris (58 proc.). 45 proc. apklaustųjų prisimena užsukti vandens sklendes, taip užbėgdami už akių užpylimo vandeniu rizikai. Kas ketvirtas gyventoja (23 proc.) apie savo išvykimą perspėja kaimynus ir paprašo jų atkreipti dėmesį į paliktus namus, dar 17 proc. įjungia signalizacijos apsaugą.

„Prieš išvykstant labai svarbu išjungti elektros prietaisus, įskaitant ir visas kalėdines girliandas ir lemputes, kad nekiltų jokios gaisro rizikos. Netinkamai paliktos šventinės dekoracijos gali sukelti ir trumpąjį jungimą, todėl būtina jas išjungti, kad užtikrintumėte ne tik savo, bet ir kaimynų namų saugumą. Be to, neužsukus vandens sklendžių kyla rizika, kad dėl vamzdžių gedimo ar nutekėjimo vanduo gali apsemti namus ir sugadinti turtą. Tokiu atveju nuotėkis gali sukelti didelę materialinę žalą ir pareikalauti brangių remonto darbų“, – komentuoja A. Juodeikis.

Ir duris užrakinkite…

Pasak eksperto, lengvabūdiškas požiūris į namų saugumą gali atsirasti dėl nepakankamo suvokimo apie potencialius pavojus arba įsitikinimo, kad savi namai negali atsidurti piktavalių akiratyje. Taip pat dalis mano, jog jų būstas yra pakankamai saugus, o gyvenamasis rajonas ramus, kad kas nors siektų pasinaudoti jūsų išvykimu. Neretai tokie įsitikinimai trukdo tinkamai pasirūpinti namų saugumu.

A. Juodeikis primena pagrindines namų saugumo priemones, kurių reiktų imtis išvykstant iš namų ilgesniam laikui: jei planuojate ilgesnę išvyką per šventes, paprašykite patikimo kaimyno ar artimo žmogaus kartkartėmis patikrinti jūsų namus. Tai padės pastebėti galimas problemas laiku; jeigu dažnai išvykstate ilgesniam laikui, apsvarstykite įsirengti aukštos kokybės vaizdo stebėjimo kameras. Įsitikinkite, kad jos veikia tinkamai, nes jų užfiksuoti vaizdai gali būti vertingi tiriant incidentus; jei namuose turite vertingų daiktų (papuošalai, svarbūs dokumentai, kt.) rekomenduojama juos laikyti seife. Tai padės sumažinti riziką prarasti svarbius ir brangius asmeninius daiktus; prieš išvykdami ilgesniam laikui, ištraukite visus nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdų. Tai padės išvengti galimos elektros įrangos gedimų ir gaisro rizikos; patikrinkite, ar visi langai yra sandariai uždaryti, o durys – tinkamai užrakintos; užsukite vandens sklendes, kad išvengtumėte netikėto užliejimo ar vamzdžių gedimų; apsvarstykite šarvuotų durų, jei tokių neturite, ir kelių spynų įrengimą, kurios suteiktų papildomą apsaugą.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie gyventojų elgesį, saugumo priemones ir informuotumą apie rizikas žiemos švenčių laikotarpiu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite