Rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl džiaugdamiesi maloniais orais gamtoje turime išlikti budrūs. Vis dar galime susidurti su pavojingas ligas platinančiomis erkėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, o papildoma apsauga – tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra grįžus iš lauko, gali padėti išvengti ir kitos – Laimo ligos.

Liga, galinti sukelti ilgalaikių padarinių

Erkinis encefalitas – virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, galinti sukelti meningitą, encefalitą ar net mirtį. Maždaug trečdalis persirgusiųjų šia liga ne visiškai pasveiksta. Jiems išlieka liekamųjų reiškinių: dėmesio koncentracijos ir miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžius. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 proc.

„Žmogus erkiniu encefalitu gali užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir vartodamas nepasterizuotą virusu užkrėstą pieną ar jo produktus. Tai dar kartą parodo, kokia svarbi yra prevencija, t. y. skiepai nuo erkinio encefalito“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Sergamumas Lietuvoje išlieka aukščiausias Europoje

Lietuva yra endeminė erkinio encefalito teritorija – čia sergamumo rodikliai vieni didžiausių Europoje. Viena iš sergamumo erkiniu encefalitu priežasčių – pastovūs gamtiniai infekcijos židiniai. Vis dažniau užsikrečiama ir miestų teritorijose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyviniuose soduose. Sergamumui būdingas ryškus sezoniškumas. Daugiausia atvejų registruojama liepos–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama daugiau nei 7 kartus daugiau atvejų nei kitu metų laiku.

2025 m. sausio-rugpjūčio mėn. užregistruoti 438 erkinio encefalito atvejai, pernai per tą patį laikotarpį – 517. Šiemet įregistruotos 3 mirtys nuo erkinio encefalito,  pernai tuo pačiu metu – 7 (asmenys priklausė 60-80 m. amžiaus grupei).

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Pati veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinacija gali būti atliekama pagal dvi skiepijimo schemas: įprastinę ir pagreitintą. Įprastos schemos atveju pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių – stiprinančiųjų – dozių laikas priklauso nuo konkretaus vakcinos gamintojo ir yra nurodomas informaciniame lapelyje. Patikima apsauga susiformuoja po trijų vakcinos dozių.

Primename, kad norint išlaikyti imunitetą, būtina nepamiršti sustiprinančių dozių, kurios skiriamos kas 3-5 metus. Svarbu prisiminti, kad 50-55 metų amžiaus žmonės turi galimybę skiepytis nemokamai – tiek pirmąja, tiek vėlesnėmis vakcinos dozėmis.

NVSC duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios (2024 m. rugsėjo-2025 m. rugpjūčio) nemokamai pasiskiepijo 73 290 Lietuvos gyventojų (pirma vakcinos doze – 23 378, antra – 25 587, trečia – 9 683, palaikomąja – 8 642).

Svarbi ir asmeninė profilaktika. „Leidžiantis į gamtą patariama rengtis šviesiais prie kūno priglundančiais drabužiais, galvą pridengti skarele, kepure ar gobtuvu, reguliariai apžiūrėti save ir savo artimuosius, bendrakeleivius bei naudoti repelentus“, – patarimais dalijasi NVSC specialistė.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. „Neretai pasitaiko  atvejų, kai visos erkės nepavyksta pašalinti. Odoje lieka jos straubliukas, tačiau dėl to neverta jaudintis, nes organizmas pats pašalins erkės likutį. Įkandimo vietos nesikasykite. O jeigu ji ištintų, pradėtų pūliuoti, atsirastų paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėtų savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – primena NVSC atstovė.

Visuomenės sveikatos centro inf.