Prieš pavojingus pušynų kenkėjus – biologiniais preparatais

Šiemet šalies pušynuose užfiksuota pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židinių. Jo vikšrai pušų spyglius nugraužė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos ir Veisiejų padalinių girininkijose – Juodkrantės ir Stalų. Jose, kaip informavo VMU, kitų metų pavasarį verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja naikinti kenkėjus, jeigu medžių spygliai pažeisti 30 proc. ir daugiau arba toks pažeidimas yra numatomas. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos prognozėmis, kitų metų pavasarį minėtose girininkijose pušų lajos gali būti pakenktos 10-90 proc. ir daugiau.

Spyglius nugraužiantis verpikas vienuolis – Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis. Šių kenkėjų padaugėja kas keletą metų. Nors dažniausiai pati gamta sureguliuoja jų gausą, tačiau kartais tenka įsikišti ir miškininkams – panaudoti biologinį preparatą.

Lietuvoje registruotas biologinis preparatas „Foray 75B“ sėkmingai naudojamas visoje Europoje. Pavyzdžiui, juo šiemet, naikinant verpiką vienuolį, buvo išpurkšti didžiuliai miškų plotai Lenkijoje. Didelio masto purškimai ten planuojami ir kitąmet.

Spyglius graužiančius vabzdžius veiksminga naikinti tik iš oro, nes tik tokiu būdu galima pasiekti medžių lajas. Biologinis preparatas veikia tik drugius. Nei kitoms vabzdžių grupėms, pavyzdžiui, bitėms, nei žmonėms, nei paukščiams , nei žinduoliams jis nėra kenksmingas.

Planuojama, kad biologinis preparatas bus purškiamas Juodkrantės girininkijos 600 ha plote ir Stalų girininkijos 2000 ha plote. Pastarąjį kartą spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židiniai biologiniu preparatu purškiant iš oro buvo naikinti 2010 metais 6,3 tūkst. ha miškų plote.

Pasak miškininkų, naikinti kenkėjus yra būtina. Antai Baltarusijoje, laiku nesustabdžius vabzdžių kenkėjų, sanitariniais kirtimais teko iškirsti didžiulius miškų plotus. Be to, jeigu prieš verpiko invaziją medynai ir atsilaiko, jie vis tiek nusilpsta, ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.

Aplinkos ministerijos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite