Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta.

Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų (3326 gyventojai). Balandžio 15 d. vanduo pakilo net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete.

Potvynis truko keturias dienas ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis. Meteo.lt paviešino tokią 2023 m. balandžio 14 d. paskelbtą informaciją.

Lietuvos istorija: potvynis prieš 92 metus

Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės 15-20 laipsnių šilumos, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik balandį mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasario potvynis.

Nuotraukoje matome, kaip 1931 m. balandžio 14-15 d. apsemtas Kaunas, kai prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje. Reiškinį iš anksto prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Kaune darytos potvynio nuotraukos įdomios tuo, nes mažiau visiems matytos ir žinomos, nei daugeliui nors kažkiek matyti apsemto Vilniaus vaizdai.

Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis

1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš šalčius buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo labai šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930-1931 m. žiema buvo gili ir ilga, sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad sniegas tirpo labai sparčiai.