Priėjimai prie vandens telkinių: teisės ir pareigos

Prasidedant maudymosi sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna vis daugiau paklausimų ir skundų dėl užtvertų priėjimų ar privažiavimų prie tvenkinių, ežerų ar upių. Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.

Kartu su teise naudotis vandens telkiniais poilsiautojams Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą / sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan. Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus).

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba baudos. Šioje srityje valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite