Pratybos Šilutėje: Lietuvos šauliai stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms

pratybos

Nuotraukų autorius Vlad Kovalenko

Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, bendradarbiaudami su Šilutės rajono savivaldybės administracija, surengė pratybas, kuriose mokėsi veikti kartu ekstremaliose situacijose. Prie pratybų prisijungė Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Šilutės ligoninė bei miesto gyventojai.

Veikti greitai ir koordinuotai

Pratyboms „Baltijos bastionas“ Šilutėje susibūrė 246 šauliai iš keturių Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių: iš Klaipėdos krašto, Tauragės, Vilniaus ir Utenos.

Visą savaitgalį Šilutėje buvo imituojamos įvairios situacijos, kurioms spręsti reikalingi greiti ir koordinuoti skirtingų institucijų ir organizacijų veiksmai. Dalis šaulių imitavo priešiškų jėgų veiksmus, komendantiniai šauliai patruliavo mieste, patikros punktuose stabdė ir tikrino transporto priemones. Ypatingas dėmesys skirtas miestui strategiškai svarbių objektų apsaugai, savivaldybės administracijos evakuacijai.

Pratybų dalyviai taip pat mokėsi, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą sudėtingomis sąlygomis, kaip efektyviai valdyti sužeistųjų srautą ir užtikrinti sklandų jų transportavimą į gydymo įstaigas. Taktinės medicinos mokymuose dalyvavo ir Šilutės miesto gyventojai – mokėsi, kaip panaudoti turniketą, kaip stabdyti masyvų kraujavimą, kitų gyvybiškai svarbių veiksmų gelbstint gyvybę.

Šauliams talkino savanoriai

Pratybų užduotims atlikti pasitelktos naujausios technologijos, dronai ir ryšių valdymo sistemos, skirtingos transporto priemonės, inžinierių pagalba. Kad pasirengimas veikti ekstremaliose situacijose būtų kuo efektyvesnis, Karo policijos ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos savanorių stebėtojų komanda padėjo šaliams, dalydamasi savo pastebėjimais bei patirtimi.

„Tokios pratybos ypač svarbios glaudžiam skirtingų organizacijų bendradarbiavimui. Veiksmai Šilutės mieste parodė šaulių stiprybes bei silpnybes, ko reikia mokytis intensyviau. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir treniruotis, kad klaidų būtų kuo mažiau“, – įsitikinęs pratybų „Baltijos bastionas“ vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės, Priekulės Vėtros šaulių kuopos vadas Algimantas Poška.

Gyrė šaulių profesionalumą

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus tokiose pratybose dalyvavo ir šaulių pasirengimą veikti ekstremaliose situacijose stebėjo pirmą kartą.

„Aukštas šaulių profesionalumo lygis, disciplina ir nuoširdus entuziazmas bendradarbiaujant užtikrina tvirtą pagrindą tolesnei partnerystei. Ši patirtis rodo, kad partnerystė tarp mūsų institucijų yra esminė siekiant kurti patikimą ir efektyvią saugumo bei krizių valdymo sistemą, o kartu – ir stiprią bei vieningą bendruomenę“, – sako A. Jurkus.

Pasak A. Jurkaus, savivaldybės administracijoje ypač svarbūs įgūdžiai apima krizių valdymą, efektyvią vidinę ir išorinę komunikaciją, strateginį planavimą bei projektų valdymą, taip pat technologijų integraciją ir duomenų analizę, kas leidžia priimti tinkamus sprendimus kasdienėje veikloje.

Pratybose dalyvavusi ir aktyviai į jų organizavimą įsitraukusi savivaldybės patarėja-parengties pareigūnė, už mobilizaciją atsakinga Vilma Stungurienė, pažymėjo, kad tokios pratybos – tvirti žingsniai ruošiantis veikti nenumatytomis aplinkybėmis.

„Ekstremalios situacijos gali nutikti bet kurią dieną. Ar kiltų gaisras, ar potvynis, turime būti pasiruošę ir iki tol aptarę svarbius klausimus: nuo gyventojų evakuacijos iki svarbių dokumentų apsaugos, kaip veiksime paskelbus mobilizaciją šalies mastu“, – pratybų naudą apibūdino V. Stungurienė.

Šauliai, Karo policija, KASP savanoriai, Šilutės ligoninės medikai noriai bendradarbiavo tarpusavyje, o gyventojai aktyviai domėjosi ir įsitraukė į saugumo stiprinimo veiklas.

Šaulių sąjunga – kiekvienam

Pratyboms vadovavęs šaulių kuopos vadas A. Poška pažymėjo, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai – civiliai asmenys, kurie laisvu nuo darbo metu, savanoriškai skiria savo laiką ir energiją pratyboms, aktyviai įsitraukia į mokymus, siekia stiprinti įgūdžius ir prisidėti prie visuomenės saugumo.

„Šauliškos veiklos – labai įvairios, ne tik miške su ginklu. Nesvarbu, ar žmogus domisi kibernetiniu saugumu, finansais, komunikacija, strategija ir taktika ar maisto gamyba – Šaulių sąjungoje kiekvienas ras erdvės veikti bei augti.

Lietuvos šaulių indėlis itin svarbus stiprinant bendrąją civilinę saugą ir pasirengimą įvairiems iššūkiams, o bendri mokymai stiprina visuomenės ir institucijų pasirengimą bei užtikrina didesnį saugumą ekstremalių situacijų metu.

Aušra Garnienė

Lietuvos šaulių sąjungos

Komunikacijos skyriaus vadovė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite