Prasidės lydekų žvejybos sezonas, tačiau nebebus galima žvejoti skrituliais

Aplinkos ministerija informuoja, kad balandžio 30 d., sekmadienį, jau bus leidžiama žvejoti lydekas ir naudoti masalui žuvelę. Žvejoti lydekas ir naudoti masalui žuvelę draudžiama iki balandžio 30-osios imtinai, kuri šiemet yra sekmadienis, todėl šią dieną draudimas nebegalios.

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes, kaip 50 cm dydžio.

Nuo gegužės 1 d. (imtinai) įsigalios Mėgėjų žvejybos taisyklių nuostata, draudžianti žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką. Išimtis taikoma žvejybai nuo ledo. Tai reiškia, kad atvirame vandenyje nebebus galima naudoti taip vadinamų „skritulių“, „popkių“ ir pan.

Šį draudimą įteisinti paskatino pasikartojantys atvejai, kai žvejai nesilaiko žvejybos įrankių skaičiaus ribojimo ir palieka juos be priežiūros. Tikimasi, kad įsigaliosiantis ribojimas prisidės prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo.

Primename, kad iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. privaloma paleisti visus Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus polderiuose, sugautus karšius. Taip pat draudžiama žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite