Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 1-ąją prasidėjo tradicinė Aplinkos apsaugos departamento akcija „Saugom lašišą“, truksianti iki lapkričio 20 d. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Kai vyksta šių žuvų migracija, galioja svarbi taisyklė – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius žvejai privalo paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą laimikį bus galima tik po lašišų ir šlakių neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė sako, kad migruodamos lašišos ir šlakiai ir neršto metu tampa ypač pažeidžiami, todėl svarbus ir visuomenės įsitraukimas – pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, reikia kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Per akciją šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.

Prireikus aplinkosaugininkai pasitelks į pagalbą Policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, taip pat neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius. Bus keičiamasi svarbia informacija bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pernai per šią akciją buvo surengti 279 reidai. Akcijos laikotarpiu nustatyti 146 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (80 iš jų šiurkštūs), 2 verslinės žvejybos ir 39 kito pobūdžio pažeidimai, žala gamtai siekia daugiau nei 31 383 eurai. Iš viso per akciją pareigūnai paėmė 6 plaukiojimo priemones ir 144 įrankius (iš jų 51 – mėgėjų žvejybos, 93 tinklinius ne mėgėjų žvejybos ir 7 kitus įrankius).

Kodėl taikomi apribojimai, norint išsaugoti lašišų ir šlakių išteklius

Lašišos ar šlakio patelės žūtis migracijos ar neršto metu gali stipriai sumažinti šių žuvų populiaciją.  Migruodamos šios žuvys susiduria su daug kliūčių, pvz., užtvankomis, hidroelektrinėmis.  Lašišos saugodamos savo nerštavietes yra labai pažeidžiamos, nes yra linkusios iš jos nesitraukti.

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai

• Rugsėjo 1 d.- spalio 15 d. žvejai privalo vadovautis principu „pagavai – paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį, būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.
• Rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.
• Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.
• Liepos 1 d.-gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento informacija