Prasidėjo finansinės paramos teikimas nutraukus verslinę žvejybą vidaus vandenyse

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo birželio 3 d. kviečia ūkio subjektus, nutraukiančius verslinę žvejybą vidaus vandenyse, teikti paraiškas išmokai gauti. Šiai paramos priemonei 2024 m. iš valstybės biudžeto skiriama 1,5 mln. eurų. „Aplinkos ministerija siekia ne tik pagerinti žuvų išteklių būklę, bet ir suteikti žvejams galimybę persiorientuoti į kitus verslus. Rūpinamės, kad procesas vyktų sklandžiai ir efektyviai, o žvejai gautų teisingą kompensaciją,“ – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Išmokos bus skiriamos ūkio subjektams, kurie teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas perleidžia aplinkos ministro įgaliotai įstaigai ir nutraukia verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Paraiškas kviečiami teikti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir paraiškos teikimo metu turinčios teisę į žvejybos kvotą. Išmokos nebus skiriamos ūkio subjektams, kurie turi teisę į žvejybos kvotą tik polderiuose ar (ir) tik specializuotajai stintų žvejybai.

„Kad apribojimai verslinei žvejybai yra naudingi aplinkosauginiu požiūriu – abejonių nekyla. Tačiau jie  atneš ir ekonominės naudos, nes už pasitraukimą iš verslinės žvejybos skiriamos išmokos gali tapti paskata asmenims perorientuoti savo vykdytą veiklą į kitas sritis, pavyzdžiui vandens turizmą“, – sako Artūras Pužas, APVA Aplinkosaugos departamento direktorius.

Didžiausia galima išmokos suma pareiškėjams apskaičiuojama susumavus pareiškėjo 2018-2022 m. vidaus vandenyse iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, su žvejybos veikla susijusio ilgalaikio materialaus turto likutinę vertę, darbuotojų atleidimo išlaidas ir nuostolius.

Ūkio subjektui pasitraukus iš žvejybos verslo jo turėta žvejybos įrankių kvota nebegalės būti panaudota. Norintys gauti išmoką ūkio subjektai turės perleisti visą turimą žvejybos kvotą. Preliminariais Aplinkos ministerijos skaičiavimais pasitraukti iš žvejybos verslo Kuršių mariose planuotų trečdalis įmonių.

Paraiškos priimamos nuo 2024 m. birželio 3 d. iki liepos 19 d. 16 val. APVA sprendimu paraiškų teikimo terminas gali būti pratęstas. Daugiau informacijos, išsamios sąlygos ir paraiškos forma –  APVIS sistemoje. Turint klausimų, prašome kreiptis el. p. zvejyboskvotos@apva.lt bei tel. +370 602 86 818.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite