Praneša policija: įvykiai Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, jie tiriami.

  • Spalio 4 d.vyras, gim. 1984 m., norėdamas įsigyti laikrodį, į pardavėjos sąskaitą už jį pervedė pinigus, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • Nuo birželio 2 d. iki liepos 1 d. vyras, gim. 1992 m., įvykdė trylika alkoholio vagysčių iš įvairių Šilutės miesto parduotuvių. Iš viso parduotuvėms padaryta 185 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vairuotojams – ultragarsiniai švilpukai, padedantys išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais

Spalio 9-15 dienomis akcijos „Dėmesys į kelią“ (angl. Focus on the road), inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), metu, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partneriu UAB „Autoaibė“ dalina vairuotojams rudenį aktualias saugumo priemones – ultragarsinius švilpukus, kurie padeda vairuotojams išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Kiekviena beprasmė auka kelyje yra didelė netektis ne tik artimiesiems, šeimai, bet ir visai visuomenei.

Eismo įvykiai, į kuriuos patenka vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, nebe retas atvejis Lietuvos keliuose. Dažniausiai apgadinamos transporto priemonės, tačiau nukenčia ir žmonės, žūsta gyvūnai. Tokių eismo įvykių statistika ūgteli ne tik pavasarį (gegužės mėnesį), bet ir rudenį, ypač – spalį, lapkritį, o žiemą – gruodį. Pernai per šiuos tris metų mėnesius įvyko 1 600 susidūrimų su gyvūnais.

„Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio, o jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kelių policijos pareigūnai, siekdami atkreipti transporto priemonių vairuotojų dėmesį į pavojų, kurį gali sukelti į važiuojamąją kelio dalį įbėgę laukiniai gyvūnai, antrus metus iš eilės organizuoja prevencinę socialinę akciją ir sako, kad, jei švilpukas gali apsaugoti, reikia tą priemonę išmėginti.

„Uždaroji akcinė bendrovė „Autoaibė“ prie akcijos jungiasi norėdama prisidėti prie saugesnių kelionių. Tai dar viena iš galimybių priminti vairuotojams, kad saugus eismas svarbiausia. Švilpukas – tokia paprasta priemonė, bet gali padėti apsaugoti gyvūniją ir pasitarnauja siekiant išvengti skaudžių eismo įvykių. Jį turėtų užsiklijuoti kiekvienas, kuris išvažiuoja į užmiestį, ypač tamsiuoju paros laiku. Savo veikloje, kai tik turime galimybę, visada vairuotojus paskatiname laikytis Kelių eismo taisyklių, raginame pasirinkti saugų greitį, primename, kad būtina segėti saugos diržus. Kaip ir kiekvieną rudenį, raginame, ruošiant automobilį kelionėms, priklijuoti ir ultragarso švilpuką“, – teigia Ignas Pusvaškis, UAB „Autoaibė“ vykdomasis direktorius.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi garso dažnius nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai, jei transporto priemonė važiuoja bent minimaliu 50 km/h greičiu. Jie veikia nuo oro srauto. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Žmonėms toks signalas yra beveik negirdimas, nes veikia 16-20 kHz dažniais. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant kurių uždedami švilpukai. Populiariausia montavimo vieta – ant juodos plokštumos šalia šoninių veidrodėlių, priekinio buferio, tarp grotelių, kur nestabdomas oro srautas arba ant stoginių atramų, vadinamųjų ragų.

Šį rudenį akcija išsiplėtė ir vyksta jau 15 miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje. Policijos pareigūnai primena, kad Kelių eismo taisyklių reikia laikytis visada: pasirinkti saugų greitį ir būti budriam, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose kelio atkarpose. Būtinai reikia stebėti kelio ženklus. Atkreipkite dėmesį į kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“. Ten, kur jis – didesnė tikimybė, kad kelyje pasitaikys briedis, elnias, stirna ir net šernas.

Lietuvos policijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite