Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija

Vyriausybės_taupymo_lakštaiLiepos 1 d. pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija platinama liepos 1-15 d., o išperkama 2025 m. liepos 16 d.

Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose.

Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.

VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Tai saugi ir grąžą generuojanti investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.

VTL palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis  VTL emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.

Preliminarus VTL išleidimo tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir taip pat skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje. Daugiau informacijos apie VTL galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per vienuolika emisijų gyventojai iš viso įsigijo VTL už 203,9 mln. eurų.

Finansų min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką apie žmogų gali pasakyti jo pasirinktas karnavalinis kostiumas?

Karnavalinis kostiumas – tai ne tik drabužių rinkinys, bet ir savotiškas saviraiškos būdas, kuris gali daug pasakyti apie žmogų. Kadangi per metus dažniausiai nebūna daug progų, kurių metu galima puoštis unikaliais kostiumais – esant progai tai padaryti net būtina. Jeigu ieškote unikalaus kostiumo, kuris leis Jums tinkamai perteikti save kaip asmenybę – siūlome apsilankyti korifejus.lt kostiumų prekybos vietoje. Svajonės ir troškimai Kartais žmonės renkasi kostiumus, kurie kompensuoja tai, ko jiems trūksta realiame gyvenime. Pavyzdžiui, drovus žmogus gali pasirinkti ekstravagantišką kostiumą,

Mitybos įtaka augintinių elgsenai ir sveikatai

Yra pastebėta, kad augintinių mityba, lygiai taip pat, kaip ir žmonių, daro tiesioginę įtaką gyvūnų fizinei būklei ir turi reikšmingą poveikį jų elgesiui ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje ir panagrinėsime, kaip naminių gyvūnų mityba gali paveikti jų elgesį, emocinę būklę, aptarsime skirtingų mitybos tipų poveikį ir atkreipsime dėmesį į nevisavertės mitybos požymius. Juos šeimininkai turėtų žinoti ir atpažinti. Augintinių mitybos poreikiai Norint užtikrinti tinkamą augintinio elgesį ir sveikatą, būtina pasirūpinti, kad jo mityba būtų subalansuota, visavertė ir atitiktų specifinius poreikius. Gyvūnų organizmas

Dantų implantų gamintojai: ką svarbu žinoti apie skirtingų prekių ženklų gaminius?

Dantų implantai – vienas iš revoliucinių išradimų odontologijoje. Šiuo metu į rinką vis sparčiau skverbiasi nauji prekių ženklai, siūlantys implantų sistemas ir komponentus. 2024 m. visame pasaulyje priskaičiuota jau per kelis šimtus implantų gamintojų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad skirsis skirtingų gamintojų dantų implantų kokybė, tarnavimo laikas, galiausiai, vieni gamintojai daugiau investuoja į inovacijas, kiti siekia užtikrinti žemesnę kainą. Be to, kai kurie prekių ženklai rinkoje yra gana nauji, kiti veiklą vykdo daugiau nei 30 metų, kaip, pavyzdžiui, „Straumann“, „Nobel

Dalyje Lietuvos oro užterštumas išlieka padidėjęs

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad, vakar dienos duomenimis, dalyje Lietuvos oro užterštumas išlieka padidėjęs. Vakarų Lietuvoje po rugsėjo 10 d., antradienį, iškritusio lietaus situacija geresnė. Vakar Šilutėje irgi visą dieną ramiai lynojo. Vakar paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija 1-2 kartus viršijo ribinę vertę daugelyje šalies miestų, kur vykdomas aplinkos oro monitoringas. Didžiausios KD10 koncentracijos fiksuotos Vilniaus Žirmūnų oro kokybės stotyje (kietųjų dalelių koncentracija čia išaugo ne tik dėl transporto keliamos taršos, bet ir dėl aplink vykdomų statybos darbų) bei Kauno

Taip pat skaitykite