Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje
Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą.
Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą.
Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais duomenimis siekia – 259 cm (stichinio riba – 245 cm).
Pavojingas vandens lygis pasiektas Minijoje ties Kartena – 501 cm (pavojingo riba – 500 cm) ir Šyšoje ties Šilute – 292 cm (pavojingo riba – 255 cm, stichinio – 305 cm).
Šios savaitės pradžioje daugelyje Vakarų Lietuvos upių vandens lygis pamažu krenta. Kilimas vis dar išlieka Šyšoje ties Šilute ir dėl vandens sutekėjimo iš aukštesnių vietų, popietinėmis valandomis galimas vandens lygio pakilimas iki stichinės reikšmės.
Artimiausiomis dienomis numatomi ramesni orai, žymesnių kritulių kiekių nenumatoma. Vandens lygio kritimas daugelyje upių išliks ir toliau.
Šie metai netaps karščiausiais
Meteo LT paskelbė, jog tikėtina, kad 2026-ieji netaps pačiais karšiausias metais nuo instrumentinių matavimo pradžios: pirmieji šeši 2026 m. mėnesiai – trečia šilčiausia metų pusė per visą stebėjimų istoriją – maždaug 1,4 °C aukščiau ikipramoninio laikotarpio lygio, nusileidžianti tik 2024 ir 2025 m. Tačiau ir be to šią vasarą Vakarų Europą alinęs karštis, sausros ir miškų gaisrai tikrai įsiminė nė vienam iš mūsų: 2026 metų vasara keliose Europos dalyse sumušė istorinius karščio rekordus, o birželis buvo karščiausias Vakarų Europoje ir, tikėtina, turėjome karščiausią vasarą Didžiosios Britanijos istorijoje.
Mokslininkai pabrėžia, kad toks ekstremalių reiškinių suintensyvėjimas yra neatsiejamas nuo globalios klimato kaitos procesų.
Specializuotas klimato kaitos leidinys „Carbon Brief“ sudarė visų (kiek jiems žinoma), iki šiol paskelbtų ekstremalių oro sąlygų tyrimų žemėlapį. Pirmą kartą pristatytas 2017 m., žemėlapis apima ekstremalius reiškinius nuo 2003 m. iki yra nuolat pildomas.
Remiantis naujausia 2026 m. žemėlapio versija, „Carbon Brief“ pateikia esamos situacijos apibendrinimą.
Nustatyta, kad 71 % iš 504 žemėlapyje įtrauktų ekstremalių oro sąlygų įvykių ir tendencijų išaugo arba tapo sudėtingesnėmis dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.
9 % įvykių ar tendencijų pasidarė mažiau tikėtinos arba mažiau sudėtingos dėl klimato kaitos, o tai reiškia, kad 80 % visų įvykių sietina su tam tikra žmogaus įtaka. Likę 20 % įvykių ir tendencijų nesiejami su žmogaus poveikiu arba jis buvo neapsprendžiantis.
Iš 152 mokslininkų įvertintų ekstremalių karščių atvejų 93 % nustatyta, kad klimato kaita padidino įvykio ar tendencijų tikimybę arba jie tapo sudėtingesni.
Iš 126 tirtų kritulių ar potvynių atvejų 56 % nustatyta, kad žmogaus veikla padidino įvykio tikimybę arba jo sudėtingumą. Iš tirtų 81 sausros atvejo tokių atvejų yra 68 %.





