Orų prognozės žada vis dažnesnį šaltuką ir kritulius, o kartu su juo – papildomus iššūkius keliaujantiems tiek automobiliais ar viešuoju transportu, tiek pėsčiomis. Pašalus drėgna kelio danga kaipmat pasidengia ledo sluoksniu. Tokios klastingos sąlygos lemia kasmet žiemą išaugančią traumų tikimybę. Medikai pažymi, kad dažnėjant plikledžiui daugėja ir gyventojų patiriamų traumų.

Traumų pagausėjimas – įprastas reiškinys

Kaip sako Gediminas Bulenokas, draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas, sezoninis traumų pikas fiksuojamos praktiškai kiekvienos žiemos pradžioje. Traumų augimą įrodo draudimo bendrovės statistika. Pernai gruodį, lyginant su lapkričiu, pranešimų apie jas gauta beveik 80 proc. daugiau. Anot pašnekovo, ypatingai traumų pagausėja prieš pat šventes ir tarpušvenčiu, kai žmonės arba labai skuba, arba yra atsipalaidavę.

„Kaip taisyklė, žmonės dažniausiai neįvertina pasikeitusių aplinkos sąlygų – išeina į lauką su netinkama avalyne, skuba, nors eismo sąlygos reikalauja atsargumo. Pastebime tendenciją, kad lapkričio pabaiga ir gruodžio pradžia yra savotiškas traumų lūžio taškas. Besikreipiančiųjų dėl traumų, pagal mūsų turimus duomenis, padaugėja kone dvigubai. Nors dažniausiai atsiperkama sumušimais ar kaulų skilimais, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių traumų – smegenų sutrenkimų ar galūnių lūžių“, – dėsto G. Bulenokas.

Žiemos pradžioje išaugantį traumų skaičių pastebi ir „Telesante“ gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Anot jos, nutikus tokiai nelaimei, svarbiausia yra tinkamas situacijos įvertinimas ir pirmoji pagalba.

„Nugriuvus dažniausiai pasitaiko rankų, kojų čiurnų lūžiai, išnirimai, sumušimai. Pirmoji pagalba čia yra šaldymas. Šaldyti reikėtų apie 10-15 minučių, ledo nededant tiesiai ant sužeistos vietos – būtų geriausia naudoti kokį nors audinį. Procedūrą kartoti galima po 20-30 minučių. Toks reguliarus vėsinimas gali tęstis iki trijų parų. Jeigu galūnė tiek pažeista, kad ją sunku priminti ar kitaip liesti, reikėtų nedelsiant vykti į priėmimo skyrių, ir įsitikinti, ar nėra lūžio“, – pataria ji.

Itin pavojingos ir galvos traumos. Jeigu krentant ją smarkiai užsigavote, visų pirma, reikėtų stebėti, ar neatsiranda tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai. Jiems pasireiškus derėtų nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą arba pačiam vykti į priimamąjį.

Tradiciškai vėluojame pasiruošti

Paslydus patiriamos traumos paprastai labiausiai siejamos su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tiesa, N. Vaicekauskienė pastebi, kad ant ledo šiaip jau vienodai sėkmingai krenta visų amžiaus grupių atstovai. Skirtumas tas, kad vyresni žmonės dėl prastesnės pusiausvyros, gretutinių ligų, kaulų išretėjimo, vaistų šalutinio poveikio susižeidžia dažniau ir rimčiau.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ir šioje srityje stokojame supratimo apie prevencijos svarbą. Lygiai taip pat kaip apie imuniteto stiprinimą kažkodėl kalbame tik rudenį, kai jau būna šaukštai po pietų, taip ir traumomis susirūpiname kiek per vėlai. Tiesa tokia, kad turintiems gerą raumenyną, stabilų kūną, judėti slidžioje aplinkoje yra daug lengviau, o šių savybių lavinimas yra būtinas kiekvienam.

„Aišku, raumenyno ar pusiausvyros per savaitę neištreniruosime. Tai bent jau pasirūpinkime batais storu grublėtu padu, apkaustais ant jų ir pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis. Keliones taip pat reikėtų planuotis su didesne laiko atsarga, kad nereikėtų skubėti. Reikia ir padidinto atidumo vietose, kur juda daugiau žmonių – didesnė tikimybė, kad čia kažkas kažką papylė ar pan.“, – aiškina N. Vaicekauskienė.

Asmeninė apsauga

Pasak G. Bulenoko, paslydus patirtos traumos dar nemalonesnės, jeigu žmogų ilgam išveda iš rikiuotės. Toks pavojus ypatingai aktualus vyresniems žmonės. BTA duomenys rodo, kad būtent jie dažniau patiria sunkesnes traumas.

„Neretai pasitaiko, kad apie draudimą žmogus susimąsto tik tada, kai pats arba jo artimasis patiria traumą. Draudimo apsauga – asmeninis finansinis saugiklis, todėl svarbu pasirinkti tokią apsaugą, kuri būtų tinkama konkrečiai jums. Išmokos dydis priklauso ir nuo pasirinkto įmokų dydžio. Svarbu įsivertinti, kaip dažnai judate, sportuojate, kokia išmoka jus tenkintų, jei dėl traumos kurį laiką negalėtumėte dirbti ir gauti pajamų. Šie kriterijai leidžia pasirinkti tinkamiausią draudimo apsaugą ir išvengti nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, kartais žmonėms kyla klausimų, kaip sudėtingą lūžį patyręs asmuo galėjo gauti mažesnę išmoką nei kitas, kuriam skilo piršto kaulas. Atsakymas yra tinkamas draudimo apsaugos pasirinkimas“, – sako jis.

ELTA