Pirmoji, personalinė, šeimyninė…
Šiais žodžiais galima apibendrinti fotografijų ir meninės kalvystės parodą „Pasaulis mūsų akimis“, atidarytą F. Bajoraičio bibliotekoje. Nedidelėje bibliotekos palėpėje vos sutilpo Ingos Šalčiūtės-Kuzminskienės fotografijos, Romo Šalčiaus ir Manto Kuzminskio kalvystės dirbiniai.

Iš kairės. Pirmosios, personalinės ir šeimyninės parodos autoriai Romas Šalčius, Inga Šalčiūtė- Kuzminskienė ir Mantas Kuzminskis.
Mantas Kuzminskis prisipažino, kad kalvyste susidomėti paskatino patyręs kalvis uošvis Romas Šalčius. Prieš keletą metų sugrįžęs iš Airijos, Mantas pabandė kalti metalą, taip įsitraukė, kad su malonumu kalviauja iki šiol.
„Nebuvo lengva. Prireikė kelerių metų, kol pradėjo išeiti tai, ko aš noriu. Pagrindų išmokė uošvis Romas, o paskui, kai viską perpratau, pasigavau savo kelią. Supratau, kad jis bus netradicinis, labiau modernus. Norėjau daryti tai, kas žmonėms nematyta“, – pasakojo M. Kuzminskis. Jis prisipažino, kad darbų idėjos gimsta naktį, tačiau jas įgyvendinant kartais išeina visai ne tai, kas buvo sumanyta iš pradžių. Nors stengiasi pradėti ir pabaigti vieną darbą, tačiau kartais kilus naujai minčiai tenka skubiai griebtis ją realizuoti.
„Nuo pirminio sumanymo – minties, kaip nori įgyvendinti sumanymą, galutinis rezultatas skiriasi apie 70 procentų. Dirbant su metalu reikia ilgo laiko, kol su juo susidraugauji, kol pripranti prie jo ir jis pats bedirbant parodo, kaip jį turi lenkti, kalti, apdirbti. Tai ateina per praktiką, susidraugaujant su medžiaga. Metalas atrodo šaltas, kietas, bet kai pradedi su juo dirbti, jis pasidaro plastiškas, šiltas. Tokį malonu liesti. Kai pabaigi darbą, stengiesi jo neįsimylėti, nes paskui labai sunku su juo išsiskirti. Todėl pabaigęs darbą atsisveikinu su juo, padedu į šoną ir darau kitą. Ir tai visą laiką įdomu. Nebe taip įdomu, kai reikia padaryti du vienodus dirbinius. Kiekvieną kartą norisi iššūkio. Jeigu esi pats patenkintas darbo rezultatu, tai yra labai labai malonu“, – antrino žentui R. Šalčius.
Jis sakė, kad rezultatas labai priklauso nuo paties metalo, nes jį įkaitinus tėra kelios minutės, per kurias reikia padaryti dirbinį. Daug kartų iš naujo kaitinti metalo negalima, nes blogėja jo savybės. Romas Šalčius prisipažino, kad labai mėgsta ir medį, todėl savo darbuose neretai derina abi medžiagas.
Inga Šalčiūtė-Kuzminskienė pasakojo, kad fotografija susidomėjo, kai jai padovanojo fotoaparatą. Norėjosi iš gauto prietaiso išspausti kuo geresnį rezultatą. Pamažu vis labiau įsitraukė. „Kaip matote, mano nuotraukose dominuoja mergaitės. Mėgstu fotografuoti moteris. Jos visos skirtingos, bet visos pačios pačios gražiausios. Kiekvieną nuotrauką apgalvoju iš anksto. Geriausiai tai sekasi daryti važiuojant automobiliu. Kyla idėjų, ką noriu matyti savo nuotraukose. Taip po truputį randasi portretai. Ilgai bendrauju su savo modeliais, kalbamės, kol merginos supranta, ko aš noriu, atsipalaiduoja prieš objektyvą. Visi mano modeliai – šilutiškės merginos. Kai kurias pažįstu, kitoms pasiūlau pozuoti per feisbuką. Vienos atsiliepia, kitos – ne. Visaip pasitaiko“, – apie savo darbus kalbėjo Inga.
Kelios fotografijose pavaizduotos merginos dalyvavo šios parodos atidaryme ir tvirtino, kad su Inga dirbti joms buvo įdomu ir lengva.
Paroda „Pasaulis mūsų akimis“ F. Bajoraičio bibliotekoje veiks iki rugsėjo 13 d.
Vaidotas VILKAS