Druskininkuose – visų laikų birželio rekordas

Kaitra piką pasiekė birželio 27–29 d., kai aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio. Net ir birželio bei liepos sandūroje kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vis dar kilo iki 30,0–32,4 laipsnio.

Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje (AMS) – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis. Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 °C), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.

Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. 2026 m. birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 °C. Sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.

Tropinės naktys ir neįprasta šiluma Ventėje

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C.

Kaitrą lėmė atslinkusi atogrąžų oro masė

Šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę. Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygmenyje) išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn.

Karščio banga baigėsi, kai mūsų šalį pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto. Nedideliam ciklonui ir su juo susijusiam šaltajam atmosferos frontui slenkant per Lietuvą, pietinius oro srautus pakeitė vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjas, atnešęs gerokai vėsesnę oro masę. Liepos 1 d. fronto zonoje susiformavusios audros daugiausia paveikė pietų ir pietryčių Lietuvą, kur oras dar buvo gerokai įkaitęs. Didžiausias poveikis fiksuotas Varėnos rajone, kur praūžė škvalas, taip pat Alytaus apylinkėse, kur per trumpą laiką iškrito apie trečdalis liepos mėnesio kritulių kiekis ir lokali kruša.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto ir intensyvumo karščio banga, kokia buvo apėmusi Vakarų ir Vidurio Europą, be antropogeninės klimato kaitos poveikio būtų buvusi praktiškai neįmanoma (plačiau https://www.meteo.lt/2026-06-26-mokslininku-vertinimas-europa-alinanti-rekordine-kaitra-be-klimato-kaitos-butu-buvusi-praktiskai-neimanoma).

Informaciją apie išmatuotą oro temperatūra galite rasti Meteo LT pateikiamuose atvirų stebėjimo duomenų šaltiniuose (https://archyvas.meteo.lt, https://api.meteo.lt/)

Parengė:  Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius