Pirmasis sertifikatas Baltijos šalyse – už Žalgirių miške puoselėjamą biologinę įvairovę

Pirmasis Baltijos šalyse FSC® ekosisteminių paslaugų sertifikatas už miške puoselėjamą bioįvairovę išduotas Valstybinių miškų urėdijai, kuri pasirinko unikalų Pamario kraštą ir gavo minimą sertifikatą už Žalgirių miške, Šilutės sen.,  puoselėjamą biologinę įvairovę.

 

Tarp 40 Europoje

Surinkti ir įvertinti daugiau nei dešimties metų duomenys, mokslinės ataskaitos bei palydoviniai vaizdai įrodė tvarų ūkininkavimą šiame miško komplekse, siekiant išsaugoti ir gausinti miško ekosistemas.

Iš viso pasaulyje yra išduota tik kiek daugiau nei 40 FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatų. Europoje tokius sertifikatus turi tik 5 šalys: Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir dabar Lietuva.

„Labai didžiuojamės tokiu įvertinimu, dėl kurio nemažai dirbome, specialistai bei centrinės administracijos darbuotojai ilgai rinko ir analizavo duomenis. Šiandien jau turime šio darbo rezultatus – sertifikuotas FSC ekosistemines paslaugas, kuriomis galės naudotis vietos bendruomenės, aplinkinių miestų ir rajonų gyventojai, visuomeninės organizacijos. O didžiausia nauda – gamtai, nes Žalgirių miške įsipareigojame nevykdyti ūkinės veiklos su tikslu išsaugoti biologinę įvairovę“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Miškas – ne vien medienos sandėlis

Ekosisteminės paslaugos – tai nauda, kurią žmogus gali gauti iš gamtos. Šias paslaugas sudaro penkios sritys: biologinė įvairovė, anglis, vanduo, dirvožemis ir rekreacija. VMU Šilutės regioninis padalinys pasirinko didžiausią dėmesį skirti biologinei įvairovei bei vertinti natūralių miško buveinių ir rūšių biologinės įvairovės išsaugojimo poveikį.

„FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatas – tai viena iš galimybių parodyti, kad miškas nėra tik medienos šaltinis. Tai ir tam tikrų ekosisteminių funkcijų išsaugojimas ir įvertinimas, kad tai yra tikra, tyrimais ir ilgalaikių stebėjimų duomenimis patvirtinta ir dokumentuota medžiaga. Valstybinių miškų urėdija, valdydama valstybės turtą – miškus, ne tik išgauna medieną, bet ir grąžina visuomenei naudą, kurią suteikia miškai“, – sako Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Miškai visuomenei teikia visokeriopą naudą – nuo patikimo švaraus vandens srauto iki produktyvios dirvos ir biologinės įvairovės. FSC sertifikuotuose miškuose vertingos ekosistemos yra apsaugomos, o miško valdytojai įsipareigoja ir toliau ūkininkauti tvariai.

Sertifikuota 1231 ha miško ir pelkių Žalgirių komplekse

Valstybinių miškų urėdija tvarumo didinimo tikslais sertifikavo ekosistemines paslaugas 1231 ha miško ir pelkių ploto teritorijoje, Žalgirių miško komplekse. Šis miškas, esantis Nemuno deltoje, netoli Kuršių marių ir Baltijos jūros, yra turtingas biologine įvairove. Čia išskirti gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, kuriose gausu įvairiausių biotopų.

Žalgirių miške yra susidariusios palankios sąlygos natūralioms buveinėms bei įvairioms retosioms rūšims. Čia galima pamatyti paprastųjų apynių (Humulus lupulus), geltonųjų vilkdalgių (Iris pseudacorus), vingiorykščių (Filipendula), šliaužiančiųjų vėdrynų (Ranunculus repens)ir daug kitų šlapias vietas mėgstančių augalų.

Taip pat Žalgirių miške rasta saugomų rūšių: gebenė lipikė (Hedera helix), liūninė našlaitė (Viola uliginosa), žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum). 2021 m. čia perėjo 4 poros jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla), 1-2 poros vakarinių vapsvaėdžių (Pernis apyvorus), 1-2 poros erelių rėksnių (Clanga pomarina), 1 pora paprastųjų vištvanagių (Accipiter gentilis) ir 1 pora didžiųjų apuokų (Bubo bubo).

Žalgirių miške yra aptinkama EB svarbos natūralių buveinių: aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės.

Daugumą miško apsemia potvyniai

Didžioji Žalgirių miško dalis yra natūralios kilmės. Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Po Antrojo pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako.

Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tikslūs jų plotų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už jų ribų.

„Šilutės regioninis padalinys ir jame vykdoma ūkinė, gamtosauginė veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo šiame regione. Norime parodyti mūsų įmonės atsakomybę ir siekį didinti miškų ekologinę vertę, kad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ūkininkauja tvariai, saugodami ir gausindami ekosistemas“, – sakė VMU Šilutės regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Loreta Skirbutienė.

„Ekosisteminių paslaugų sertifikavimui būtinas ilgalaikis įdirbis. Visų pirma, miškininkystės veikla turi būti nukreipta ne tik į miško išteklių naudojimą, bet ir jų apsaugą, būklės stebėjimą, tyrimus, duomenų rinkimą, savo veiklos adaptavimą, siekiant kuo geresnių rezultatų apsaugoti, išlaikyti ir skatinti ekosistemines paslaugas.

Norint gauti sertifikatą, visų pirma veikla jau turi būti vykdoma ir pritaikyta ekosisteminių paslaugų išsaugojimui kurį laiką. Kitaip sakant, sertifikavimo metu vertinama informaciją iš praėjusio laikotarpio, analizuojama, ar ta veikla, kuri buvo vykdoma, suderinama su ekosisteminių paslaugų būklės išlaikymu ar gerinimu.

Jei veikla atitinka ekosisteminių paslaugų palaikymą ir gerinimą – galima išduoti tai patvirtinantį sertifikatą. Tai taip pat įpareigojimas ateičiai – išlaikyti, gerinti būklę, kad ekosisteminės paslaugos būtų gyvybingos ilgus metus ir duotų grąžą visuomenei. Šiuo atveju – išsaugomas Žalgirių miško kompleksas su ES svarbos buveinėmis, kurios sudaro beveik 60 proc. viso miško ploto“, – apie sertifikato išdavimo sąlygas paaiškina Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Šilutės regioninio padalinio FSC prekinių ženklų licencijos kodas FSC-C010054.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Taip pat skaitykite