Pirkti iš viso pasaulio išmokome. Metas įprasti parduoti

Simonas Bielskis yra didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ vadovas. „Omniva“ nuotr.

Elektroninės prekybos sektoriuje dar niekada nebuvo tiek daug galimybių kurti ir plėsti savo verslus. Ypač todėl, kad parduotuvės kuo puikiausiai gali aptarnauti savo vartotojus virtualioje erdvėje, o operatyvų prekių pristatymą užtikrina siuntų bendrovės. Kita vertus, šiandien rinka suteikia ne tik milžinišką potencialą augti, bet ir aršią konkurenciją bei galimybių ribas nuolat peržengiančius varžovus. Todėl, jeigu norime išlikti verslo lyderiais, turime prisitaikyti prie ateities tendencijų ir jas išbandyti pirmieji.

Tad kas laukia verslo sektoriaus ir kaip keisis siuntas pristatančių įmonių veikla?

E. prekybos rinka pasaulyje viršijo 4,93 trln. JAV dolerių

Laikai, kai žmonės atvažiuodavo į konkrečią parduotuvę įsigyti visų reikiamų prekių, jau praeityje. Pastarųjų metų e. komercijos augimas yra neginčijamas ir siekia dar prieš keliolika metų neįsivaizduotas aukštumas: net ir visuotinio ekonominio nuosmukio laikais e. prekybos rinka visame pasaulyje viršijo rekordinius 4,93 trln. JAV dolerių.

Tendencijas atliepia ir Lietuva. „Omniva LT“ duomenimis, 90 proc. lietuvių jau perka elektroninėje erdvėje, o dar 5 proc. – planuoja tą daryti artimiausioje ateityje. Tokie skaičiai sąlygoja, kad garsūs užsienio prekės ženklai į mūsų regioną žvelgia vis rimčiau ir imasi veikti su kur kas didesniais biudžetais nei esame įpratę. Pavyzdžiui, per kiek daugiau nei vienerius metus tokių pasaulinių tinklų kaip „About You“ ar „Zalando“ išlaidos reklamai Lietuvoje siekė atitinkamai 9,5 mln. ir 4.6 mln eurų. O ir reklamos agentūrų, teikiančių internetinės reklamos paslaugas tokias, kaip Google reklama, vis daugėja. Tai lemia, jog mūsų verslininkams konkuruoti su užsienio kompanijomis darosi vis sunkiau, nes jos gali pasiūlyti kelis kartus didesnį biudžetą. Todėl tolimesnė Lietuvos verslų plėtra įmanoma tik ieškant naujų prekybos kanalų ir siūlant savo paslaugas klientams ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Tarptautinės siuntos – perspektyvi galimybė augti?

Dėl didėjančios konkurencijos Lietuvoje pastebime, kad vartotojai vis labiau išnaudoja tarptautinių siuntų privalumus ne tik privačiame gyvenime, bet ir versle. Tą atskleidžia mūsų atliktas tyrimas: per pastarąjį pusmetį į užsienį siuntą siuntė beveik kas penktas lietuvis. 90 proc. apklaustųjų siuntas į užsienį siunčia draugams ar giminaičiams, o 19 proc. grąžina internete pirktas prekes. Tačiau tarptautinių siuntų potencialas dovanomis ar prekių grąžinimu tikrai neapsiriboja, nes verslininkai ir individualia veikla užsiimantys asmenys vis dažniau prekes parduoda pasaulio rinkose.

Net 16 proc. lietuvių prekiauja ir siunčia prekes į užsienį ir naudojasi internetinės prekybos platformomis. Tai rodo, jog lietuviai į tarptautines siuntas žvelgia vis rimčiau ir vertina jas kaip dar vieną galimybę pradėti savo verslą ar jį plėsti. Tarptautinių siuntų privalumai yra akivaizdūs, nes šiomis paslaugomis besinaudojantys verslininkai gali pasiūlyti savo produktus ten, kur jų paklausa yra didžiausia. O svarbiausia – tą atlikti greitai ir patogiai.

Šiandienos problemoms – išmanūs sprendimai

Efektyviu prekių pristatymu rūpinasi siuntų pristatymo bendrovės, kurios siekia sujungti verslus bei naujoms prekėms ir paslaugoms atvirus klientus visame pasaulyje. Modernus ir našus būdas išsiųsti siuntas šiandien – tai pasinaudoti visiems prieinamais paštomatais.

Kita vertus, augantiems siuntų poreikiams patenkinti to nepakaks, ir jau dabar siekiame prisitaikyti prie rinkoje vykstančių pokyčių. Todėl artimiausius metus paskirsime ne tik reikiamos infrastruktūros atnaujinimui, bet ir modernių sprendimų įgyvendinimui, kurie prekiauti tarptautinėje erdvėje padės efektyviau ir našiau.

Taigi, šiandieninis kontekstas lemia, kad verslai Lietuvoje vis dažniau atsiremia į dvi galimybes. Pirmasis – veikti tik Lietuvoje ir konkuruoti su milžiniškais globaliais žaidėjais, tuo pat metu rizikuojant prarasti dalį pelno ir užleisti pozicijas rinkoje. Antrasis – plėsti savo veikimo geografiją patiems ir žengti į užsienio rinkas. Antrasis variantas yra daug patrauklesnis, tačiau jį sąlygoja ribotos verslų galimybės lengvai siųsti savo prekes į visą pasaulį. Todėl „Omniva“ gali tapti ne tik patikimu partneriu, galinčiu siųsti siuntas globaliai, bet ir teikti individualizuotus pasiūlymus.

Dėl šios priežasties diegiame įrankius, kurie mūsų klientams supaprastina siuntų siuntimo logistiką ir leidžia automatizuoti užsakymų formavimo procesus. Geras to pavyzdys – naujoji „Omniva LT“ paslauga „Mix & Match“, kuri kiekvienam verslui pasiūlo vieną platformą, leidžiančią stebėti skirtingų tiekėjų ir vežėjų įsipareigojimus, darbų atlikimo laiką ar svarbiausius kokybinius rodiklius. Šio ir kitų sprendimų diegimas leis sumažinti prekių transportavimo kaštus bei prisidės prie Lietuvos verslų augimo.

 

  • Įmonė „Omniva LT“ valdo didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje. Jį sudaro 351 paštomatas, kurie bendrai turi daugiau nei 47 tūkst. siuntų skyrelių. Bendrovė taip pat valdo pirmąją lietuvišką išorinę prekių grąžinimo platformą FLIPO, o pernai pristatė ir naują tarptautinių siuntų platformą tarptautines.omniva.lt.
  • „Omniva LT“ priklauso Estijos paštui – AB „Eesti Post“, kuris valdo didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite