Piliakalniai – mūsų praeities gyvieji ženklai

Šilutės rajono piliakalnių žemėlapis.

LR Seimas 2017-uosius paskelbęs Piliakalnių metais, akcentuoja, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, apsauga nepakankama. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.

Šilutės rajone priskaičiuojama septyniolika piliakalnių: Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – Venckų, Juodžių ir Vanagių; Gardamo sen. – Žakainių ir Eidaičių; Švėkšnos – Paulaičių, Pavilnučio, Gedikų, Jomantų, Lekių, Šiūparių, Uoksų; Katyčių – Akmeniškių I ir Akmeniškių II, Saugų – Sakūtėlių, Stankaičių; Vainuto – Lazduonėnų.

Mena senovę

Piliakalnis – uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus (pylimus, griovius, terasas) turintis reljefo darinys su jį įrengusių žmonių senosios veiklos pėdsakais. Piliakalniais vadinami skirtingi savo išvaizda ir vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.

Mūsų krašte, apsuptame vandenų, pelkių, miškų, piliakalniai yra labai svarbi kultūros paveldo dalis. Jie datuojami nuo I tūkstantmečio pradžios iki XII-XIII a. Žvelgiant į dabartinį piliakalnių vaizdą, bendrų požymių, jungiančių visus piliakalnius ir kartu skiriančius juos nuo kitų senovinių įtvirtinimų, surasti sunku. Taip yra todėl, kad dauguma piliakalnių mūsų dienų sulaukė gerokai apirę. Jie nuplauti tekančių upių, nuarti šalia jų gyvenusių žmonių, juose per karus buvo įrengiami apkasai arba bunkeriai. Ir lengvatikiai lobių ieškotojai ant jų bandė savo laimę.

Ant neprižiūrėtų piliakalnių auga medžiai ir krūmai, kurie trukdo išvysti dar likusius jų bruožus. Tačiau nėra taip blogai. Daug žmonių, istorikų, archeologų darbuojasi, stengiasi išsaugoti ateities kartoms piliakalnius ir pateikti žinių apie juos. 2005 metais buvo išleistas didžiulės apimties atlasas „Lietuvos piliakalniai“ (3 tomai). Jo sudarytojai Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela, dailininkė Inga Dambrauskienė. Atlase yra aprašyti visi 824 Lietuvoje  esantys piliakalniai. Leidinyje talpinamos šių laikų nuotraukos, piliakalnių aprašai, žemėlapiai. Apie mūsų rajono piliakalnius rašoma antrajame atlaso tome.

Piliakalniai visais laikais domino tautosakos rinkėjus, kūrėjus. Piliakalniai apdainuoti liaudies dainose, išgarsinti pasakose ir padavimuose. Nemažai padavimų ir legendų apie juos sukurta ir Šilutės rajone. Istoriškai svarbūs ir Pagėgių krašto piliakalniai.

Istorinę praeitį mena Pagėgių savivaldybės teritorijoje stūksantys 6 piliakalniai: Birštoniškių, Kulmenų (Kreivėnų), Vartūliškių, Opstainių I ir Opstainių II, Šereiklaukio.

Opstainių antrasis piliakalnis (Pagėgių sav.).
Nuotrauka iš leidinio „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai visus norinčius kviečia į edukacines programas, nes geriau yra vieną kartą pamatyti, o ne dešimt kartų išgirsti arba perskaityti. Mokiniams siūloma atnaujinta edukacinė pamoka–ekskursija, skirta Šilutės rajono piliakalniams ir priešistorei pažinti. Šią edukacinę pamoką–ekskursiją sudaro dvi dalys, specialiai pritaikytos tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonams. Kai šilta, tiek mokiniai, tiek suaugusieji kviečiami į ekskursiją po Šilutės rajono piliakalnius. Atvėsus orams, apie Šilutės rajono priešistorę, kuomet buvo naudojami piliakalniai, pasakojama muziejaus patalpose, naudojant kompiuterines demonstracines programas, įvairius šaltinius.

Paulaičių piliakalnio (Švėkšnos sen.) žymeklis.

Išsiruošusius į ekskursiją po Šilutės rajoną kviečiama aplankyti 6 Šilutės rajono piliakalnius: Venckų, Vanagių, Žakainių, Pavilnučių, Paulaičių ir Sakūtėlių. Šilutės muziejus yra išleidęs lankstinuką su rekomenduojamu kelionės maršrutu. Ekskursijos dalyviams pasakojama apie  piliakalnio struktūrą ir sudėtines jo dalis, aptariami skirtingi piliakalnių raidos etapai.

Šiandien paminklosaugininkų, bendruomenių, iniciatyvių žmonių rūpesčiu piliakalniai prižiūrimi ir tvarkomi. Vis dažniau galime pamatyti virtine mašinų ir būrius žmonių, kurie keliaudami Lietuvos ir rajono keliais lanko įdomius ir svarbius mūsų krašto istorijos  paminklus – piliakalnius.

Šiemet apie Pamario krašto piliakalnius rašysime dar ne kartą.

 

 

Žakainių piliakalnis (Gardamo sen.).
Šilutės muziejaus nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite