Piktupėnų mokykloje – sveikatingumo savaitė

Visai neseniai Piktupėnų pagrindinėje mokykloje buvo surengta „Sveikatingumo pertraukų savaitė“. Akcijoje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Iš anksto buvo sudarytas savaitės veiklos planas ir kiekviena diena buvo skirta vis kitai veiklai.

Mokiniai per technologijų pamokas gamino įvairius patiekalus iš mūsų krašte auginamų vaisių ir daržovių ir kalbėjo apie jų naudą žmogaus organizmui.

Pirmajai „Muzikos dienai“ mokiniai rinko muziką, pagal kurią šoko per pertraukas. Įvairius šokio judesius demonstravo 8 klasės mokinės. Antroji diena buvo skirta sveikam maistui. Mokiniai technologijų pamokų metu gamino įvairius patiekalus iš mūsų krašte auginamų vaisių ir daržovių ir kalbėjo apie jų naudą žmogaus organizmui. Šeštos klasės mokiniai virė 5 grūdų košę, gamino senovinį vaikų desertą – ropę su medumi. Septintokai visus vaišino moliūgų, kriaušių ir obuolių sulčių kokteiliu ir keptais obuoliais.
Trečiąją „Vandens dieną“ mokiniams buvo dalijami lankstinukai apie vandens reikšmę žmogaus organizmui. Per klasės valandėles vaikai su klasės auklėtojais skanavo įvairių arbatų. Moksleiviai buvo supažindinti su vaistažolių arbatomis, aptarta čiobrelių, liepžiedžių, kmynų, ramunėlių, mėtų, raudonėlių, aviečių nauda žmogaus sveikatai.
Ketvirtoji diena buvo skirta fiziniam aktyvumui didinti. Kūno kultūros mokytojas Kęstutis Bytautas pakvietė į masinę mankštą, kurioje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Mankšta vyko mokyklos sporto aikštyne. Visi atliko linksmus mankštos pratimus kaklui, pečiams, rankoms, liemeniui, kojoms mankštinti.
Paskutinioji – „Šypsenos diena“. Šiai dienai priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai ir 1-4 klasių mokiniai savo nupieštas šypsenėles su palinkėjimais dovanojo mokytojams ir savo draugams. Po kiekvienos pamokos savo nuotaiką mokiniai įvertino klasės lentoje nupiešdami nuotaiką atitinkantį veiduką. Vaikai su klasės auklėtojais kūrė linksmus plakatus „Kas mums kelia šypseną“ ir jais papuošė mokyklą.
Šios savaitės metu mokiniai suprato, jog ir per pertraukas galima prasmingai ir linksmai praleisti laiką.

Socialinė pedagogė
Gintarė Vyšniauskaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite