Nedrąsiai pro debesis skverbiantis pavasario saulei, balandžio 24 d. Piktupėnų kaimo gyventojai rinkosi prie gyvenvietės pakraštyje esančių nebeveikiančių evangelikų liuteronų kapinių. Nuo čia pradėjome  pažintį su Piktupėnuose esančiais istoriniais objektais. Tam skirta kraštotyrinė edukacija „Pažinkime Piktupėnus: prieš akis atgyjanti istorija“. 

Besklaidant Pagėgių krašto enciklopediją

Idėja suorganizuoti šią pažintinę programą kilo tuomet, kai Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialo bibliotekininkė Nijolė Jogienė parengė 12 lankytinų Piktupėnų vietų aprėpiantį maršrutą. Šis maršrutas paskelbtas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios  bibliotekos administruojamo Krašto paveldo gido – interaktyvaus kultūros paveldo žemėlapio – interneto svetainėje. Išsamiais įrašais apie Piktupėnų kaimo lankytinus objektus praturtinta ir Vydūno VB kuriama virtuali Pagėgių krašto enciklopedija. Ji publikuojama interneto svetainėje www.pagegiusvb.lt.

Prie gausaus edukacijos dalyvių būrio prisijungė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 8b klasės moksleiviai bei jų auklėtojas, vyresnysis istorijos mokytojas Robertas Maziliauskas. Pažintinį žygį pradėjome prie paminklo šalia kapinių. Tai 1920 m. vokiečių architekto, urbanisto Ernsto Majaus suprojektuotas paminklas, skirtas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems Piktupėnų parapijos vyrams atminti.

Žygeiviai apžiūrėjo kapines, spėjamą evangelikų liuteronų bažnyčios pamatų vietą. Bibliotekininkė Nijolė Jogienė papasakojo apie XIX amžiaus pradžioje Piktupėnų parapijoje kunigo pareigas ėjusį Mažosios Lietuvos raštijos darbuotoją, eiliuotoją, vertėją Kristupą Danielių Hasenšteiną. Jis yra palaidotas šiose kapinėse (tiksli kapo vieta nežinoma). Jo 270-osios gimimo bei 205-osios mirties metinės minimos šiemet. Kalbėta ir apie tai, jog Piktupėnų kapinėse palaidotas lietuvių dragūnų pulko rotmistras Albertas Ernstas fon Manšteinas, pasižymėjęs savo narsumu 1812 metų kare tarp Prancūzijos ir Rusijos.

Karalienės Luizės pėdsakas

Žygeiviai patraukė prie Piktupėnų parapinės mokyklos, kuri veikė 1598–1601 metais, pstato. Apžiūrėtos šimtametės liepos, klausytasi pasakojimų apie Prūsijos karalienės Luizės ir jos sutuoktinio Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III vizitą Piktupėnuose, akcentuotas šios karališkosios šeimos  indėlis derybose su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu. 2026 m. minimos Prūsijos karalienės Luizės 250-osios gimimo metinės. Linksmai šurmuliuodami žygeiviai patraukė Piktupės link, kur jų laukė linksmoji viktorina apie upelio ilgį, tėkmės kryptį. Po šios protų mankštos nuskubėta į bibliotekos Piktupėnų filialą. Ten pratęsta kraštotyrinio-edukacinio rytmečio programa.

Įsitaisę minkštuose krėsluose, edukacijos dalyviai klausėsi istorijų apie Piktupėnų kaimą bei jame veikiančios bibliotekos veiklą. Interaktyvią staigmeną – 3D animuotų filmų „Kelionė į Tilžę“ ir „Rambyno kalnas“ peržiūras – dovanojo VšĮ Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras. Padėkota šio centro direktorei Ilonai Meirei.

Algimanto Mackaus gimnazijos mokiniams ir jų mokytojui atiteko saldi dovana, kurią perdavė Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Šveicarija).

Nuotraukų galerija čia 

Parengta pagal Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialo bibliotekininkės Nijolės Jogienės inf. 

Dovydo Mickeliūno nuotr.