Pienininkystės ūkiai aktyviai siekia pasinaudoti ES parama

Šiemet kvietimui pasinaudoti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) investicine parama buvo skirta 15 mln. eurų. Pieno ūkio verslo perspektyvą matantys pienininkystės ūkiai, siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pateikė 23 paraiškas, kuriose prašoma net 24,5 mln. eurų.

ES parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) skirstoma pagal sektorius. Projektai finansuojami Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės (KPP) ir EURI lėšomis. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, remiami EURI lėšomis, skiriant didesnę paramą, mažesni projektai – KPP lėšomis, skiriant mažesnę paramą.

Šiemet rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas galėjo tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai. Paramos dydis vienam projektui šiame sektoriuje gali siekti 1,5 mln. Eur. Pasinaudojus EURI parama, pareiškėjai galėjo investuoti į naujų gamybinių pastatų statybą ir rekonstruoti jau esamus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos veiklai vykdyti.

Žemės ūkio ministerija visiems investiciniams projektams įgyvendinimo laikotarpį prailgino iki 36 mėn. (buvo 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo. Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičius padidintas nuo buvusių 4 iki 10. Taip pat naujų pieno ūkio fermų statybai nustatytas fiksuotasis įkainis išskaidytas pagal darbų grupes. Iš viso nustatytos 8 darbų grupės ir pareiškėjui sudaryta galimybė teikti mokėjimo prašymą už atlikus atitinkamos grupės darbus.

Paramos lėšos padengs pusę visų tinkamų išlaidų – kitą pusę investicijoms reikalingų lėšų ūkininkai turės investuoti patys. Tačiau 20 procentinių punktų paramos intensyvumą numatyta padidinti kolektyvines investicijas įgyvendinantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsikūrimo dienos, ir pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir (arba) vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Šiais atvejais  kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų išlaidų. Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal nustatytus atrankos kriterijus ir sudaryta paramos paraiškų pirmumo eilė.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite