Nuotraukoje – Petras Jakštas tarp ekskursantų 1981 m. Nuotrauka iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos archyvo.

Lapkričio 5 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko tarpmokyklinės intelektinės žaidynės „Vadovas po Šilutės miestą ir rajoną“. Renginys skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės karininko, kariškosios spaudos žurnalisto, istoriko ir bibliofilo Petro Jakšto 125-ąsias gimimo metines.

P.Jakštas gimė 1899 m. spalio 28 d. Jo gyvenimas ir veikla ženkliai prisidėjo prie Šilutės miesto bei krašto istorijos ir kultūros puoselėjimo. Deja, jaunosios kartos atstovams šis šviesuolis iki šiol buvo mažai žinomas, tad biblioteka šiuo renginiu siekė padėti moksleiviams susipažinti su jo veikla ir palikimu.

Žaidynėse dalyvavo moksleiviai iš Juknaičių pagrindinės mokyklos (mokyt. Iveta Timofejeva), Šilutės Pamario progimnazijos (mokyt. Asta Memytė) ir Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos (mokyt. Daiva Losienė). Dalyviai buvo suskirstyti į penkias komandas – „Kraštiečiai“, „Bibliofilai“, „Pamariškiai“, „Prieteliai“ ir „Šilutiškiai“.

Žaidynių dalyviai varžėsi atsakinėdami į klausimus apie P. Jakšto biografiją, Šilutę ir aplinkinius Šilutės rajono miestelius. Užduotys buvo parengtos taip, kad skatintų ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas pagilinti, įkvepiant jaunimą domėtis savo krašto istorija ir paveldu. Komandos demonstravo puikias žinias, o lyderių taškai skyrėsi itin nedaug.

Pirmąją vietą iškovojo Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos komanda „Prieteliai“, surinkusi 22 taškus. Antroje vietoje liko Pamario progimnazijos komanda „Pamariškiai“ su 21 tašku, o trečiąją vietą užėmė Juknaičių pagrindinės mokyklos komanda „Kraštiečiai“, surinkusi 19 taškų. Visos komandos buvo apdovanotos simboliniais prizais, kurie taps šiltu priminimu apie dalyvavimą renginyje.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka planuoja ir toliau rengti panašius informacinius renginius, siekdama, kad jaunoji karta suprastų ir vertintų savo krašto paveldą bei iškilias asmenybes.

Dalia Bardauskienė,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja

Mintys Petro Jakšto 125-ųjų gimimo metinių proga

Spalio 28 d. minėtos Petro Jakšto 125-osios gimimo metinės. Tiesa, lapkričio 14 d. minėsime 36-ąsias P. Jakšto mirties metines. Šia proga susiradau 2019 m. spalio 18 d. internetiniame laikraštyje pamarys.eu paviešintą šį straipsnį. Tąkart minėtos 120-osios P. Jakšto gimimo metinės.

Tuomet prisiliečiau ne tik prie P. Jakšto gyvenimo, bet ir bandžiau svarstyti, kiek dėmesio metams bėgant rajone sulaukia iškiliausi ir apdovanoti asmenys – Garbės piliečiai, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai… Tiek to, tą savo rašinio dalį palieku nuošaly, tad sugrįžtu tik prie P. Jakšto. Ir dėkoju F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvui, kad ir šį rudenį priminė mums Petrą Jakštą.

2019 m. spalio 18 d. „Pamarys“ rašė

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“.

Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m.

Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios atletikos sporto meistras ir tarptautinių varžybų nugalėtojas, prizininkas;

Petras Jakštas – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, švietėjas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, bibliografas ir bibliofilas. Apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties jubiliejiniu medaliu už knygą „Senoji Šilutė“ ir „Sidabrinės nendrės“ premija – už ilgametę kraštotyros veiklą;

Eva Labutytė – dailininkė, sukūrusi M. Mažvydo, Vydūno, K. Donelaičio, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių portretus, kūrė ekslibrisus, iliustravo knygas, kartu su kitais įkūrė M. Jankaus muziejų Bitėnuose.

Beje, P. Jakšto knygą „Senoji Šilutė“ taip pat iliustravo E. Labutytė. „Sidabrinė nendrė“ P. Jakštui paskirta po mirties, Amžinybėje ilsisi ir E. Labutytė.

Apie Petrą Jakštą

P. Jakštas gimė Stramilių kaime šalia Rokiškio. Tėvai buvo ūkininkai. Jie sūnų leido į carinę pradžios mokyklą, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išsiuntė mokytis į Sankt Peterburgą, kur jaunuolis baigė Šv. Kotrynos gimnazijoje šešias klases, tačiau dėl bolševikinio perversmo mokslą nutraukė ir 1918 m. pabaigoje grįžo į tėviškę. Įstojo į Kauno karo mokyklą ir 1921 m. ją baigė. Metus buvo fronte, vėliau tarnavo Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulke, kitur. Iš karo tarnybos pasitraukė turėdamas majoro laipsnį. Vyresnybės pavedimu karininkas rūpinosi karių kapų tvarkymu, dalyvavo įrengiant kovose su raudonąja kariauna žuvusių kareivių memorialą Červonkoje (Latvija) ir Nežinomo kareivio kapą Kauno karo muziejaus sode.

P. Jakštas Kauno universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą. Jis įvairiu lygiu mokėjo dvylika kalbų. 1930 m. Kaune pradėjo veikti elitinis bibliofilų klubas. P. Jakštas buvo draugijos narys nuo pat jos įkūrimo, skaitė pranešimus susirinkimuose, sukaupė turtingą apie 5000 leidinių biblioteką. Sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, žuvo P. Jakšto brolis partizanas Vytautas, buvo sunaikinta sodyba, dalis bibliotekos. Po ilgo slapstymosi svetima pavarde (turėjo 1894 m. gimusio darbininko A. I. Putliūno dokumentus) Lietuvoje ir Latvijoje P. Jakštas 1955 m. legalizavosi. Likusią gyvenimo dalį jis su šeima praleido Šilutėje, kur dirbo ūkvedžiu ir techniku autotransporto įmonėje. 1988 m. rudenį jis dalyvavo įkuriant Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės skyrių. Per mitingą mieste pirmą kartą po pusės amžiaus pertraukos iškėlė tautinę vėliavą. Netrukus po to, lapkričio 14 d., P. Jakštas mirė. Jis buvo palaidotas kaip karininkas, jo karstą dengė trispalvė.

Šilutės gatvė yra pavadinta jo vardu, o ant namo, kuriame gyveno, atidengta atminimo lenta.

P. Jakšto palikime rasta itin vertingų archyvinių dokumentų, rankraščių ir apie 800 Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kasdienybę ir šventes vaizduojančių nuotraukų. Jis paliko daugiau kaip 40 savo sukurtų rankraštinių darbų. Kai kurie jų, pvz., „Senoji Šilutė“ (publikuota „Pamaryje“), „Kelionė po Šilutės rajoną“ vadintini regiono istorijos monografijomis. Savo bibliotekos likimu P. Jakštas pasirūpino 1985 m. Jis vertingus lituanistinius ir senuosius Europos leidinius (apie 1100 egzempliorių) perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai, 700 knygų padovanota Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai.

Stasė Skutulienė