Pėstieji keliuose jaučiasi nemirtingais: atšvaitus naudojančių žmonių skaičius kasmet mažėja

Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Dėl šios priežasties tamsiuoju sezonu eismo nelaimėse nukenčia gerokai daugiau pėsčiųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, išsiskiria rūpesčiu dėl savo vaikų saugumo: mūsų šalies žmonės dažniau nei latviai ir estai atšvaitų nedėvi patys, tačiau jais aprūpina savo vaikus. Eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad atšvaito paskirtis vis dar nuvertinama, nors tamsoje jis yra efektyvi priemonė, padedanti saugoti pėsčiųjų, dviratininkų ar paspirtukininkų gyvybes.

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius. Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi. Estijoje pusė šalies gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 27 proc., o Latvijoje – vos 16 proc. žmonių.

„Kasmet tiriame Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius ir šiemet rezultatai, deja, nėra džiuginantys. Lietuvoje atšvaitus dėvinti visuomenės dalis šiais metais sumažėjo nuo 35 proc. iki 27 proc., tuo tarpu Estijoje be atšvaito į gatvę nežengiančių žmonių skaičius padidėjo nuo 46 proc. iki 50 procentų. Nors praėjusių metų keliuose žuvusiųjų ir sužeistų pėsčiųjų statistika mūsų šalyje juda mažėjimo kryptimi, tačiau skaičiai vis dar išlieka dideli. Tokių eismo nelaimių riziką mažinančios priemonės – atšvaito – svarba mūsų visuomenėje yra neįvertinta, nes minimalus šviesą atspindintis daiktas kelyje neretai apsaugo pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų gyvybes. Deja, didelė dalis eismo dalyvių atšvaitus dar suvokia ne kaip apsaugos priemonę, o kaip vaikų pramogoms skirtą daiktą. Dviratininkus jau galima būtų išskirti kaip pakankamai sąmoningą suaugusiųjų segmentą, kuris keliuose dėvi liemenes su atšvaitais, tačiau pėstieji savo saugumu dar rūpinasi itin vangiai”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, nuo mažų dienų būtina diegti tinkamus atšvaitų dėvėjimo įpročius: privalu, kad šis daiktas tarnautų pagal paskirtį – saugotų gyvybes – ir net patys mažiausi eismo dalyviai suprastų šią atšvaitų paskirtį. „Pėsčiųjų bei dviratininkų elgsenos taisyklių svarbu mokytis jau vaikystėje. Čia pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus, pagal poreikį – ir dėvėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Lenktynininko praktikoje – nematomi pėstieji

Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonės labiau nei latviai ir estai rūpinasi savo vaikų saugumu kelyje. Tamsiuoju sezonu atšvaito nedėvi, bet pasirūpina, kad juos turėtų vaikai 12 proc. Lietuvos, 11 proc. Latvijos ir vos 5 proc. Estijos gyventojų.

„Nors statistika rodo, kad patys lietuviai, lyginant su kitais Baltijos šalių gyventojais, prastai dėvi atšvaitus, labai džiugina, jog savo vaikus jais aprūpina geriausiai. Teisingas įprotis, įgytas ankstyvoje vaikystėje, kaip ir valytis dantis – lieka visam gyvenimui, tad turiu vilties, kad ši karta užaugs dėvėdama atšvaitus ir perduos teisingą įprotį savo vaikams“, – kalba lenktynininkas, Dakaro ralių dalyvis Antanas Juknevičius.

Kalbėdamas apie vyresnės Lietuvos žmonių kartos atšvaitų nedėvėjimą, A. Juknevičius dalinasi asmenine patirtimi: „Vairuodamas esu ne kartą atokiose vietovėse sutikęs šių nematomų žmonių, kurie apšviesti automobilio šviesomis, pasimato tik paskutinę minutę. Ir, atvirkščiai, labai džiugina matant jau iš toli šviečiantį eismo dalyvį: vadinasi, jis galvoja ne tik apie savo, bet ir aplinkinių saugumą.“

Pasak A. Juknevičiaus, kad būtų galima pasiekti tuos, kurie vis dar nemato prasmės dėvėti atšvaitus, Lietuvoje reikia daugiau švietimo, socialinių iniciatyvų. „Svarbu daugiau apie tai kalbėti ir rodyti teisingus pavyzdžius, ypač pasiekiant ne miesto, o kaimo, regionų žmones, kurie vis dar yra įpratę keliuose būti nematomi“, – pabrėžia A. Juknevičius.

V. Katilienės teigimu, kasmet nuo lapkričio stebima avarijų, kuriose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, aiški didėjimo tendencija. „Kiekvienais metais lapkritis, gruodis ir sausis pareikalauja daugiausia pėsčiųjų gyvybių. Norėdami gerinti statistiką, turime keisti įpročius ir išmokti saugoti save tamsiosiomis paros valandomis”, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė. Tyrimo duomenys rodo, kad 17 proc. Lietuvos ir 20 proc. Latvijos bei vos 3 proc. Estijos gyventojų atšvaitų nedėvi.

Patarimai pėstiesiems, kaip būti geriau matomiems tamsoje

  • Tamsiame kelyje dėvėkite viršutinį drabužį, kuriame būtų integruotas atšvaitas, paprasčiausias sprendimas – rinktis liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Eidami tamsiu keliu neškitės įjungtą bet kokį šviečiantį žibintą, tinkamas ir mobiliojo telefono žibintuvas.
  • Nors klimato sąlygos skatina dėvėti tamsius drabužius, rinkitės bent jau šviesių spalvų kepures, šalikus ir pirštines. Net jei jie neatspindi šviesos, bet tikrai padidina galimybes būti lengviau pastebėtiems tamsoje.
  • Jei atšvaitas prisegtas prie rankinės, nelaikykite jos po pažastimi, o neškitės rankoje taip, kad atšvaitas būtų ties keliais, dešinėje pusėje.

Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 trijų Baltijos valstybių gyventojų.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite