Perspėja dėl laukinių gyvūnų keliuose

Atėjus rudeniui, incidentų kelyje pavojus didėja ne tik dėl intensyvesnio eismo ir besikeičiančių vairavimo sąlygų – trumpesnių dienų ir lietingų orų, – bet ir dėl migruojančių laukinių gyvūnų. Draudikai pastebi, kad gerokai padaugėjo susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Ilgametė statistika patvirtina, kad šių eismo įvykių daugiausiai būna rudenį.

Susidūrimų daugėja kasmet

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, nuo 2020 m. pradžios užfiksuota per 3 tūkst. susidūrimų su laukiniais gyvūnais patirtų žalų. KASKO draudimą turintiems klientams išmokėta 6,16 mln. eurų. Negana to, kiekvienais metais tokių žalų daugėja: 2020-ais užfiksuotos 532, 2021-ais – 558, 2022-ais – 662, o pernai – jau 703. Šie metai nėra išimtis – ERGO klientai patyrė jau 595 susidūrimų su žvėrimis ir patyrė nuostolių. ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad dažniausiai susiduriama su stirnomis, rečiau – su elniais ir briedžiais. Tiesa, po susidūrimų su pastaraisiais transporto priemonės dažnai lieka neberemontuojamos. Be to, nors Lietuvoje laukiniai gyvūnai keliuose kelia pavojų visus metus, papildomo atsargumo reikėtų būtent dabar.

„Ilgamečiai mūsų duomenys rodo mažėjantį sezoniškumą, tačiau aktyviausias išlieka ruduo. Panašu, kad šiemet užfiksuosime dar vienus rekordinius susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose metus. Deja, per šiuos incidentus ne tik sugadinama daugybė transporto priemonių, bet jie taip pat nulemia sunkius sužalojimus ir žūtis. Todėl, matydami žvėrių aktyvumo keliuose tendencijas, šiuo metų laiku kelyje rekomenduojame išlaikyti kuo didesnį budrumą“, – perspėja pašnekovas.

Išmokoms – jau beveik 1,5 mln. eurų

Anot R. Bieliausko, daugėja ne tik susidūrimų su laukiniais gyvūnais atvejų, bet ir žalos sumos. 2020 metais vidutinė klientams, kurie savo automobilius apdraudė KASKO, skirta išmoka po susidūrimų su žvėrimis siekė mažiau nei 2 tūkst. eurų, pernai perkopė minėtą sumą, o šiemet siekia 2300 eurų.

Viena didžiausių šių metų žalų siekė apie 29 tūkst. eurų. Ji užfiksuota žiemą, kai po susidūrimo su stirna „Porsche“ automobilis atsitrenkė į medį. Birželį dėl laukinių gyvūnų kelyje nukentėjo du BMW markės automobiliai. Vienas jų po susidūrimo apsivertė ant stogo, kitas – trenkėsi į medį. Abu kartus išmokų sumos siekė apie 50 tūkst. eurų. Daug nuostolių padaro ne tik didesnių laukinių gyvūnų nulemti incidentai, bet ir į automobilio priekinę dalį atsitrenkę ir ten dažniausiai montuojamus išmanius priedus pažeidę mažesni žvėrys.

„Kiekvienais metais stebime ne tik dėl šių susidūrimų augantį incidentų skaičių, bet ir dėl atnaujinamo automobilių parko Lietuvoje didėjančią žalą. Panašu, kad šiemet tam teks skirti daugiausiai lėšų. Kai pernai nuostolių atlyginimui skyrėme bei rezervavome 1,45 mln. eurų, šiemet iki rugsėjo vidurio ši suma yra vos 80 tūkst. eurų mažesnė. Tačiau, iki metų pabaigos liko dar keli mėnesiai, o pernai vien paskutinį ketvirtį žaloms atlyginti skyrėme per 450 tūkst. eurų“, – statistiką pristato ERGO atstovas.

Kaip elgtis įvykus incidentui?

Kad mažiau būtų susidūrimų su laukiniais gyvūnais, R. Bieliauskas akcentuoja būtinybę būti kuo atsargesniems šalies regioniniuose keliuose, kur dažniausiai nėra pastatytų tvorų. Ypatingo dėmesio reikia tamsiu paros metu ir auštant – būtent tuomet įvyksta daugiausiai nelaimių. Papildomas susikaupimas būtinas tuose ruožuose, kuriuose apie žvėrių keliamą pavojų įspėja specialūs kelio ženklai.

„Svarbu išlaikyti saugų greitį, kad prireikus pavyktų sustabdyti ir praleisti kelyje pasirodžiusius gyvūnus. Taip pat patariama išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių ir jų nelenkti be reikalo. Pamačius žvėrį ant kelio, būtina pristabdyti, jei reikia – sustoti ir palaukti, kol žvėris praeis. Jam pasišalinus taip pat dar reikėtų palaukti, įsitikinti ar iš miško jų neateina daugiau. Jokiu būdu negalima signalizuoti šviesomis ar garsiniu signalu, nes tai gali sukelti neprognozuojamą laukinio gyvūno elgesį“, – pataria ERGO atstovas.

Jei nelaimės nepavyksta išvengti ir eismo įvykio metu sužalojamas gyvūnas ar apgadinama transporto priemonė, būtina kviesti policijos pareigūnus numeriu 112.

„Jie užregistruos incidentą, o vėliau draudimo bendrovė pagal KASKO sąlygas atlygins patirtus nuostolius. Pasišalinimas vėliau gali būti traktuojamas kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Taip galima sulaukti baudos ir net teisės vairuoti atėmimo. Be to, sužeistu ar nugaišusiu laukiniu gyvūnu turėtų pasirūpinti atitinkamos instancijos, patiems artintis prie sužeisto žvėries nereikėtų, nes šis, būdamas šoko būsenoje, gali pulti“, – pataria ERGO atstovas.

ERGO Komunikacijos departamento inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite