Perskaitytos knygos vis dažniau keliauja ne į lentynas

Pasaulyje žiedinei ekonomikai įgaunant pagreitį, prekyba naudotais daiktais kasmet vis smarkiau populiarėja ir Lietuvoje. Praėjusių metų rudenį galimybę kiekvienam norinčiajam prekiauti skaitytomis knygomis pasiūliusi knygos.lt platforma teigia, kad per metus jų jau parduota virš 20 tūkstančių.

Perskaitytų knygų pardavimas turi didelę aplinkosauginę naudą – išvengiama taršos ir kartu prailginamas daikto gyvavimo ciklas.  Naudotos knygos pirkėjams taip pat pristatomos siekiant kuo mažesnio į aplinką patenkančio CO2 pėdsako. Šiam tikslui pasiekti yra pasitelkiami LP EXPRESS tinklo paštomatai, kuriuose pirkėjai įsigytas perskaitytas knygas ir atsiima.

Anot knygos.lt direktoriaus Dovydo Pauliukonio, skaitytų knygų kategorija šiuo metu jų elektroninėje parduotuvėje yra viena populiariausių. Šiandien naudotas knygas čia parduoda apie 5000 žmonių, o nemaža dalis jų per metus išsiunčia ir po šimtą bei daugiau vienetų knygų. Populiariausios – grožinės literatūros ir psichologinės knygos.

„Pasiūlyta galimybė parduoti lentynose esančias nereikalingas, perskaitytas knygas per knygos.lt tikrai pasiteisino – per beveik metus laiko spėjo susiformuoti lojalus tiek pirkėjų, tiek pardavėjų ratas. Klientai džiaugiasi galimybe rasti retesnių knygų, ar įsigyti pasibaigusių tiražų knygų mažesnėmis kainomis. Nuolat atnaujinamas asortimentas taip pat žavi klientus – jie grįžta kasdien apžiūrėti ką gavome naujo“, – sako D.Pauliukonis.

Tiesa, teigti, kad žmonės perka tik po keletą eurų kainuojančias senas knygas, tikrai negalima. Viena iš brangiausių parduotų naudotų knygų atsiėjo net virš 200 eurų.

D.Pauliukonio teigimu, naudotų knygų pardavime ryškus ir sezoniškumas. Vasaros pradžioje užsakymų šiek tiek sumažėja, tačiau nuo liepos pabaigos jų kiekis vėl išauga. Šiuo metu planuojama, kad rugpjūtį skaitytų knygų pardavimai išaugs net 15-20 proc.

Lietuvos pašto Darnumo projektų vadovė Guoda Lomanaitė pastebi, kad panaudotų daiktų prikėlimas antram gyvenimui naudingas įvairiapusiškai. Jis padeda prailginti gaminio gyvavimo ciklą ir taip sutaupyti didžiulius energijos bei išteklių, ypač vandens, kiekius, naudotus daiktus parduodantiems gyventojams tai taip pat galimybė papildomai užsidirbti, o pirkėjams – nebrangiai įsigyti norimą prekę.

„Įsigyjant tiek naudotas, tiek ir naujas prekes elektroninėse parduotuvėse patariame atkreipti dėmesį ir į jų pristatymo būdą. Štai jeigu lygintume su siuntų pristatymu tiesiai į namus, naudojimasis paštomatais yra aplinkai draugiškesnis pristatymo būdas. Jis leidžia ženkliai sumažinti kurjerių sunaudojamų degalų kiekį, taip pat ir į aplinką išskiriamo CO2 – šimtai siuntų yra pristatomos į vieną paštomatą, taip išvengiant degalų naudojimo išvežant siuntas skirtingais adresais“, – pastebi G. Lomanaitė.

LP EXPRESS tinklą dabar sudaro 352 paštomatai, kuriuos galima rasti daugiau nei 100 gyvenviečių visoje Lietuvoje. Beveik 98 proc. siuntų gavėjams yra pristatomos jau kitą darbo dieną.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite