Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia šių metų septynių mėnesių gaisrų duomenis: statistika – liūdna, įspėjanti ir primenanti, kad nelaimės ateina nekviestos. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5253 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5696 gaisrai, šiemet jų kilo 7,8 proc. mažiau. Tai mažiausias septynių mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.

Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 gyventojų patyrė traumų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 19 gyventojų, arba 46,3 proc., daugiau. 2022 m. per 7 mėnesius gaisruose žuvo 41 žmogus. Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 49 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.

Miestuose gaisruose žuvo 29 žmonės (48 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 31 (52 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 6,9 proc., daugiau. Po dešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 6 – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) apskrityse, 9 – Kauno apskrityje, 8 – Klaipėdos apskrityje, kitur – mažiau.

Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 13 gyventojų), tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) žuvo 32 gyventojai (53 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai.

Dvidešimt keturi gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 59 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 43), 351 pastatą (465), 58 transporto priemones (60), 196 gyvūnus (576). Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose  – 1676, t. y. 31,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių 570 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

1312 gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 25,0 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 48 gyventojai. Ypač išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose žuvusių žmonių skaičius, žuvo net 12 gyventojų daugiau. Mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (-21,2 proc.). 434 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 178 gaisrai), pirtys (81), garažai (35). 492 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 275 lengvieji automobiliai. 66 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,3 proc. visų gaisrų. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 121 gaisras, jų metu žuvo 3 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 37 gaisrai, juose žuvo 2 gyventojai.

Miestuose užgesinti 2496 gaisrai (48 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2757 (52 proc.). Ugnis sunaikino 108 pastatus, 138 transporto priemones, 281 gyvūną, 1791 kv. m gyvenamojo ploto, o 3805 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (18,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Be to, įregistruoti 147 padegimai (2,8 proc.), o 347 gaisrų (6,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

2630 kartų ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1574 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 1444 kartus, t. y. šių darbų skaičius išaugo 9,0 proc. 922 kartus šiemet ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 105 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 41 žuvusįjį. Ugniagesiams gelbėtojams 242 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 63 skenduolius, tarp jų 2 vaikus, bei išgelbėjo 31 gyventoją.