Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno.

Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per šalčius dažnas rūpestis, kaip ryte užvesti automobilį. O ir tiek darbo lauke gali lemti, jog žmogus sušals rankas, kojas ar perpūs žvarbus vėjas. Sportuojant, žaidžiant lauke, drabužiai turi būti sausi, o suprakaitavus juos nedelsiant reikia pakeisti sausais. Kai lauke šąla ir dar yra vėjo, būtinos kepurės, šalikai, pirštinės ir visa kita, kad atvirų kūno vietų liktų kuo mažiau.

Šalikas turi uždengti ne burną, bet smakrą, kvėpuoti geriau per nosį. Jei kvėpuojama per burną, šalikas, dengiantis burną, sudrėksta, sušąla. Tai jau pavojinga, kaip ir būti lauke šlapiomis kojinėmis ar kelnėmis. Per šalčius lauke nedera daug kalbėti, šūkauti, dainuoti. Veido kaukės irgi greičiau sudrėksta, jas būtina keisti.

Medikai primena, jog gausiai prisnigus, esant ledo padaugėjo traumų. Pažeista vieta pirmiau šaldoma, o vėliau gali būti šildoma. Apšalus rankas ar kojas, patariama jų netrinti šaltu sniegu. Tokiu atveju reikia kuo greičiau patekti į šiltą patalpą, lėtai atšilti, išgerti arbatos, netinka nei karšta vonia, nei radiatorius. Nušalimo vietų iš pradžių neskauda, tačiau atšilus kūnui skausmas ima stiprėti.

Alkoholis išplečia kraujagysles, tad susidaro iliuzija, jog jis šildo. Per šalčius vartojamas alkoholis yra tiesiog pavojingas. Būtent neblaivūs asmenys dažniausiai lauke sušąla ir miršta.

pamarys.eu