Per penkmetį Šilutės rajone: naujagimiai, mirtys, santuokos ir ištuokos

Šilutės rajono savivaldybė skelbia praėjusių metų gruodžio, visų metų ir pastarųjų penkerių metų duomenis apie užregistruotus naujagimius, mirtis, santuokas ir ištuokas.

Gruodį

Paskutinis praėjusių metų mėnuo, gruodis, iš kitų mėnesių išsiskiria didžiausiu mirčių skaičiumi: netekome 67 gyventojų, sausį mirė 53, kitais mėnesiais po mažiau. Gruodį mirė 30 vyrų ir 37 moterys, 18-os gyventojų neteko Šilutės miestas, 49 – kaimiškosios  seniūnijos, 1 vyras mirė užsienyje.

Daugiausia naujagimių pernai sulaukta rugpjūtį – 33, o gruodį jų buvo tik 28: 15 berniukų ir 13 mergaičių, 13 naujagimių sulaukė Šilutės miesto gyventojai, 15-os – kaimiškosios seniūnijos, 6 naujagimiai įtraukti į apskaitą, gimė užsienyje. Gruodį populiarūs vardai buvo Leonas, Saulė, reti – Aldas, Motiejus, Milė, Eiva. Santuokų gruodį buvo 7, liepą – 65, rugpjūtį – 47. Gruodį išsiskyrė 11 porų.

2023 metais

Pernai sulaukta 323 naujagimių, mirė 552 gyventojai, buvo 217 santuokų ir 136 ištuokos. Naujagimių skaičius – mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Pernai sulaukėme 157 berniukų ir 166 mergaičių, iš 323 naujagimių 152 sulaukė Šilutės miesto šeimos, 171 – kaimiškosios seniūnijos. 70 naujagimių įtraukta į apskaitą, jie gimė užsienyje. Buvo trys porelės dvynių. 114 naujagimių pripažinta tėvystė, nes jų tėvai nėra įregistravę santuokos. Populiariausi vardai: Nojus, Herkus, Matas (buvo po 8), Adomas, Aronas, Benas (buvo po 6), Olivija (buvo 8), Iglė ir Luka (buvo po 5).

Pernai mirė 552 gyventojai, tai mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus. Į Amžinybę išėjo 266 vyrai ir 286 moterys, 175 gyventojų neteko Šilutės miestas, 377 – kaimiškosios seniūnijos, užsienyje mirė 17 vyrų ir 7 moterys. Praėjusių metų santuokų skaičius rajone – mažiausias per pastaruosius penkerius metus: 217, iš jų 80 – bažnytinės, 18 – užsienyje, ne primą kartą tuokėsi 48 vyrai ir 46 moterys. Iš 136 ištuokų pernai 6 buvo užsienyje, dėl vyro kaltės – 7, dėl moters kaltės – 3, sutuoktiniams susitarus iširo 118 šeimų. Pernai po skyrybų su tėvu gyventi liko 7 vaikai, su motina – 94.

Per pastaruosius penkerius metus

2023 m. Šilutės rajone sulaukta 323 naujagimiai, tai mažiausias skaičius per penkerius pastaruosius metus: 2022 m. jų buvo 362, 2021 m. – 344, 2020 m. – 332, 2019 m. – 443. Pernai Šilutės rajonas neteko 552 mirusių asmenų, tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus: 2022 m. mirė 660 gyventojų, 2021 m. – 753, 2020 m. – 656, 2019 m. – 572.

2023 m. rajone užregistruota 217 santuokų, tai mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus. 2022 m. santuokų buvo 304, 2021 m. – 301, 2020 m. – 260, 2019 m. – 358. Pernai rajone užregistravus mažiausią skaičių per penkerius metus naujagimių, mirčių, santuokų, ištuokų skaičius šuolių nepadarė: 2023 m. ištuokų buvo 136, 2022 m. – 102, 2021 m. – 146, 2020 m. – 140, 2019 m. – 156.

Parengė Stasė Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite