Per mažiau nei mėnesį Klaipėdos-Pagėgių geležinkelio ruože iškilo naujas tiltas

geležinkelio tiltasLTG grupės įmonė „LTG Infra“ Klaipėdos-Pagėgių geležinkelio linijoje sėkmingai baigė naujo geležinkelio tilto statybą ir atliko jo bandymus. Naujasis 40,65 metro ilgio statinys pakeitė iki tol eksploatuotą tiltą, kuris buvo pastatytas dar 1873 metais.

Senasis tiltas buvo išardytas vos per 11 valandų, o jo vietoje iškilo naujas modernus statinys, kurio projektą parengė UAB „Tyrens Lietuva“. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis BIM (statinio informacinio modeliavimo) reikalavimais. Statybos darbus atliko UAB „Švykai“.

„Imamės ne tik kelių transportui skirtų tiltų ir viadukų remonto. Geležinkelio tiltai taip pat yra itin svarbi mūsų šalies susisiekimo infrastruktūros dalis. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip per itin trumpą laiką, sutelkus resursus ir pritaikius modernius sprendimus, galima pastatyti naują saugų tiltą,  užtikrinant nepertraukiamą ir saugų traukinių judėjimą”, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, projektas tapo efektyvaus planavimo ir sklandaus bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Per trumpą laiką buvo išardytas daugiau nei 150 metų tarnavęs tiltas, pastatytas naujas statinys ir atlikti jo bandymai. Tai tapo įmanoma dėl kruopštaus pasirengimo, profesionalaus projektuotojų, rangovų ir „LTG Infra“ specialistų darbo bei šiuolaikinių projektavimo sprendimų. Pirminiai bandymų rezultatai patvirtino, kad naujasis tiltas yra tvirtas ir saugus eksploatuoti“, – sako V. Žalimas.

Statant naująjį tiltą buvo įrengta 40 polių. Jų įrengimui per 54 valandas sunaudotas 51 kubinis metras betono. Tarpinėms atramoms įrengti panaudota 150 kubinių metrų betono ir apie 19 tonų armatūros, o

krantinės atramoms – 95 kubiniai metrai betono ir apie 16 tonų armatūros.

Prireikė dviejų galingų kranų

Tilto perdangą sudaro plieninės sijos, kurių bendras svoris siekia apie 51 toną, ir gelžbetoninė plokštė, kurios įrengimui panaudota 47 kubiniai metrai betono bei 15 tonų armatūros. Perdangos montavimo darbams buvo pasitelkti du kranai, kurių keliamoji galia siekė 240 ir 300 tonų.

Naujojo tilto patikimumas buvo įvertintas atliekant statinius ir dinaminius bandymus. Jų metu naudotas 120 tonų sveriantis lokomotyvas, kuris buvo sustabdytas kiekvieno tarpatramio viduryje, taip pat važiavo per tiltą įvairiais greičiais nuo 10 iki 80 km/val. Pirminiai bandymų rezultatai parodė, kad tiltas yra tvirtas ir juo saugu naudotis.

Intensyviausiu darbų laikotarpiu objekte vienu metu dirbo nuo 25 iki 48 darbuotojų. Projektas išsiskyrė ne tik darbų tempu, bet ir sklandžia skirtingų komandų koordinacija, leidusia efektyviai atnaujinti svarbų geležinkelių infrastruktūros objektą.

Susisiekimo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite