Per 4,5 mln. eurų mokesčių nesumokėjusios organizuotos grupės laukia teismas

Šešių asmenų organizuota grupė ir trys juridiniai asmenys atsidurs teisme dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Jie taip pat kaltinami naudoję juridinius asmenis neteisėtai veiklai nuslėpti, dokumentų klastojimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Mobiliaisiais telefonais ir buitine technika prekiavusi bei PVM sukčiavimo schemas organizavusi ir įgyvendinusi grupė kaltinama išvengusi daugiau nei 4,5 mln. eurų mokesčių valstybei, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

 

Ilgam ir sudėtingam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, jį atliko FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.

Surinkti tyrimo duomenys rodo, kad nusikalstamos schemos dalyviai iš Lenkijos ir Vokietijos įmonių užsakinėdavo didelius kiekius buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų su priedais, juos importuodavo į Lietuvą pritaikę 0 proc. PVM. Patys valdydami penkias prekybos įmones, jų vardu užsakytas prekes parduodavo Lietuvos prekybininkams ir prekybos centrams, pritaikę mokėtiną 21 proc. PVM.

Žinodama, kad nuo prekybos sandorių teks mokėti privalomą pardavimo PVM, organizuota grupė keletą metų veikė pagal ypač kruopščiai sustyguotą schemą – keli grupės nariai, įtariama, nusikalstamos veikos priedangai kurdavo ar įsigydavo įsteigtas įmones, kurių direktoriais, dažnai už sutartą atlygį ar socialines garantijas, paskirdavo nieko apie galimą nusikalstamą veiką neįtariančius asmenis. Įtariama, kad siekdami nuo įvykusių pardavimo sandorių išvengti mokėtino PVM, grupės nariai galimai klastodavo dokumentus ir sąskaitas faktūras, parodydami, kad prekes tariamai įsigijo iš savo pačių valdomų realiai veiklos nevykdančių įmonių. Kai šios tapdavo nebereikalingos, jos būdavo neva parduodamos asmenims iš Baltarusijos, paslepiant ar sunaikinant visus apskaitos dokumentus.

Nustatyta, kad prekybos buitine technika ir mobiliaisiais telefonais bei jų priedais apyvarta per nepilnus trejus metus viršijo 25 mln. eurų. Pareigūnai skaičiuoja, kad vengiant mokėti PVM ir pelno mokestį, valstybei galėjo būti nesumokėta įspūdinga suma – per 4,5 mln. eurų.

FNTT praneša, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius ir nusikalstamų schemų sumanytojas nuo teisėsaugos pasislėpė, vykdoma tarptautinė jo paieška.

Į teismą keliaus 6 įtariami fiziniai ir 3 juridiniai asmenys, kuriems Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas pateikė kaltinimus dėl juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti, sukčiaujant panaikintos didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo, dokumentų klastojimo, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

FNTT nurodo, kad pradiniame tyrimo etape vykdant procesinius veiksmus atlikta daugiau kaip 60 kratų, buvo sulaikyti 26 asmenys. Sulaikytiems asmenims buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas. Septyniems asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje. Dar 12-ai asmenų buvo pradėti atskirti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jau priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai – teismo baudžiamieji įsakymai, apkaltinamieji nuosprendžiai.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti byloje būsimą civilinį ieškinį, laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų bei juridinių asmenų turtą, kurio vertė viršija 900 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 151 tomas iš beveik 28 tūkst. lapų, kaltinamojo akto apimtis – 653 lapai.

 

  • Griežčiausia gresianti bausmė už didelės vertės sukčiavimą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
  • Už dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.
  • Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
  • Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
  • Juridiniams asmenims gresia baudos ir jų likvidavimas.

ELTA

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite