Penktadienį Šilutės ligoninėje – neatlygintinos kraujo donorystės akcija

kraujo donorystės akcijaKraujo donorų vaidmuo sveikatos sistemoje – ypatingas: jų paaukotas kraujas padeda užtikrinti nepertraukiamą pagalbą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ligoninėms būtina užtikrinti, kad reikiamos kraujo grupės būtų pasiekiamos kiekvienam pacientui, kai to prireikia nedelsiant. Vasarą, kai donorų aktyvumas sumažėja, o poreikis išlieka didelis, kraujo atsargos visoje šalyje ima kritiškai sekti. Tai kelia papildomų iššūkių ir gydymo įstaigoms.

Rugpjūčio 1 dieną Šilutės ligoninėje vyks neatlygintinos kraujo donorystės akcija. Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) komanda lauks visų, kurie gali duoti tai, ką gali duoti tik žmogus žmogui – kraujo.

Kiekvienas reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas

Kraujo donorystė yra būtina sąlyga teikti savalaikę pagalbą pacientams. Kraujo transfuziją nedelsiant tenka organizuoti pacientams patyrusiems didelių traumų. Taip pat esant vidinio kraujavimo požymiams, kuomet per trumpą laiką netenkama didelės dalies cirkuliuojančio kraujo. Dažniausiai kraujo transfuzijos procedūra taikoma sunkia anemija sergantiems pacientams, onkologiniams ligoniams, ruošiamiems chemoterapijai, taip pat chirurginio ar traumatologinio profilio pacientams, kuriems būtina atstatyti kraujo netekimą.

Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų su užleistomis mažakraujystėmis, kada daugumoje atvejų hemoglobinas būna nukritęs žemiau leistinų normų. Tokiems pacientams tenka sulašinti daugiau kraujo. 

Pasak Šilutės ligoninės slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, koordinuojančios ir kraujo užsakymą įstaigoje, pastaraisiais metais poreikis kraujo transfuzijoms nuosekliai didėja. Kiekvienas pacientams reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas iš NKC Klaipėdos skyriaus, laikantis specialių sąlygų – kraujas transportuojamas specialiuose krepšiuose, palaikančiuose 2-6 °C temperatūrą. Atvežtas kraujas Šilutės ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje patikrinamas, tapatinamas su paciento krauju, o tuomet – pagal nustatytą kraujo transfuzijos protokolą – sulašinamas pacientui.

Pagal nustatytus reikalavimus, ligoninė turi tam tikrą kiekį pirmos neigiamos (O Rh −) grupės (šią kraujo grupę turintys asmenys yra universalūs donorai) kraujo atsargų nenumatytiems atvejams, esant kritinei situacijai, gali būti perpiltas bet kuriam pacientui.

Kraujo atsargos būtinos sklandžiam paslaugų teikimui

Gydytojai kasdien susiduria su situacijomis, kai donorų kraujas tampa esminiu pagalbos veiksniu – nuo sudėtingų operacijų iki ilgalaikio gydymo. Kai ligoninėje trūksta kraujo atsargų, tenka atidėti suplanuotas operacijas ar koreguoti kai kuriuos gydymo sprendimus.

„Jokia operacija negali būti atliekama, jei ligoninėje nėra pakankamų kraujo atsargų – nei chirurgai, nei ortopedai traumatologai, nei anesteziologai reanimatologai neprisiims tokios rizikos. Pavyzdžiui, jeigu planuojama endoprotezavimo operacija pacientui, kurio hemoglobino kiekis žemas, mes privalome turėti reikiamos kraujo grupės atsargų – kraujo gali prireikti po operacijos arba net jos metu, jei prasidėtų kraujavimas. Nuolatinis kraujo rezervas yra būtina sąlyga užtikrinti pacientų saugumą“, – sako Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Gintaras Drūlia.

Skyriaus vedėjui pritaria ir gydytojai anesteziologai reanimatologai. Anot jų, donorų kraujas neretai tampa vienintele galimybe stabilizuoti kritinės būklės pacientą netikėto kraujavimo, sunkios traumos ar didelės apimties operacijos metu.

Donorystės akcija Šilutės ligoninėje

NKC praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Teigiama, kad periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Vasarą dažnai susiduriame su ta pačia problema – žmonės atostogauja, keliauja, atsitraukia nuo kasdienės rutinos, o tuo metu ligoninėse kraujo poreikis išlieka toks pat arba net padidėja. Kraujo reikia kasdien – nesvarbu, ar tai savaitgalis, ar šventinė diena. Vieno donoro kraujas gali padėti trims pacientams – tai reiškia tris gyvenimus, kuriuos galima išgelbėti. Kviečiu visus, kurie gali – neatidėliokite. Nežinome, kada pagalbos prireiks mums ar mūsų artimiesiems. Donorystė – tai ne tik kilnus poelgis, tai – konkretus veiksmas, kuris daro tiesioginę įtaką žmogaus išgyvenimui,“ – sako Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Atsiliepiant į praėjusią savaitę NKC išplatintą prašymą paaukoti kraujo, 2025 m. rugpjūčio 1 dieną, nuo 10 iki 14 val., Šilutės ligoninės konferencijų salėje bus organizuojama neatlygintina kraujo donorystės akcija. Čia atvyks NKC Klaipėdos skyriaus komanda, pasiruošusi priimti visus, norinčius ir galinčius paaukoti kraujo.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite