Penktadienį Šilutės ligoninėje – neatlygintinos kraujo donorystės akcija

kraujo donorystės akcijaKraujo donorų vaidmuo sveikatos sistemoje – ypatingas: jų paaukotas kraujas padeda užtikrinti nepertraukiamą pagalbą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ligoninėms būtina užtikrinti, kad reikiamos kraujo grupės būtų pasiekiamos kiekvienam pacientui, kai to prireikia nedelsiant. Vasarą, kai donorų aktyvumas sumažėja, o poreikis išlieka didelis, kraujo atsargos visoje šalyje ima kritiškai sekti. Tai kelia papildomų iššūkių ir gydymo įstaigoms.

Rugpjūčio 1 dieną Šilutės ligoninėje vyks neatlygintinos kraujo donorystės akcija. Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) komanda lauks visų, kurie gali duoti tai, ką gali duoti tik žmogus žmogui – kraujo.

Kiekvienas reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas

Kraujo donorystė yra būtina sąlyga teikti savalaikę pagalbą pacientams. Kraujo transfuziją nedelsiant tenka organizuoti pacientams patyrusiems didelių traumų. Taip pat esant vidinio kraujavimo požymiams, kuomet per trumpą laiką netenkama didelės dalies cirkuliuojančio kraujo. Dažniausiai kraujo transfuzijos procedūra taikoma sunkia anemija sergantiems pacientams, onkologiniams ligoniams, ruošiamiems chemoterapijai, taip pat chirurginio ar traumatologinio profilio pacientams, kuriems būtina atstatyti kraujo netekimą.

Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų su užleistomis mažakraujystėmis, kada daugumoje atvejų hemoglobinas būna nukritęs žemiau leistinų normų. Tokiems pacientams tenka sulašinti daugiau kraujo. 

Pasak Šilutės ligoninės slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, koordinuojančios ir kraujo užsakymą įstaigoje, pastaraisiais metais poreikis kraujo transfuzijoms nuosekliai didėja. Kiekvienas pacientams reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas iš NKC Klaipėdos skyriaus, laikantis specialių sąlygų – kraujas transportuojamas specialiuose krepšiuose, palaikančiuose 2-6 °C temperatūrą. Atvežtas kraujas Šilutės ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje patikrinamas, tapatinamas su paciento krauju, o tuomet – pagal nustatytą kraujo transfuzijos protokolą – sulašinamas pacientui.

Pagal nustatytus reikalavimus, ligoninė turi tam tikrą kiekį pirmos neigiamos (O Rh −) grupės (šią kraujo grupę turintys asmenys yra universalūs donorai) kraujo atsargų nenumatytiems atvejams, esant kritinei situacijai, gali būti perpiltas bet kuriam pacientui.

Kraujo atsargos būtinos sklandžiam paslaugų teikimui

Gydytojai kasdien susiduria su situacijomis, kai donorų kraujas tampa esminiu pagalbos veiksniu – nuo sudėtingų operacijų iki ilgalaikio gydymo. Kai ligoninėje trūksta kraujo atsargų, tenka atidėti suplanuotas operacijas ar koreguoti kai kuriuos gydymo sprendimus.

„Jokia operacija negali būti atliekama, jei ligoninėje nėra pakankamų kraujo atsargų – nei chirurgai, nei ortopedai traumatologai, nei anesteziologai reanimatologai neprisiims tokios rizikos. Pavyzdžiui, jeigu planuojama endoprotezavimo operacija pacientui, kurio hemoglobino kiekis žemas, mes privalome turėti reikiamos kraujo grupės atsargų – kraujo gali prireikti po operacijos arba net jos metu, jei prasidėtų kraujavimas. Nuolatinis kraujo rezervas yra būtina sąlyga užtikrinti pacientų saugumą“, – sako Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Gintaras Drūlia.

Skyriaus vedėjui pritaria ir gydytojai anesteziologai reanimatologai. Anot jų, donorų kraujas neretai tampa vienintele galimybe stabilizuoti kritinės būklės pacientą netikėto kraujavimo, sunkios traumos ar didelės apimties operacijos metu.

Donorystės akcija Šilutės ligoninėje

NKC praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Teigiama, kad periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Vasarą dažnai susiduriame su ta pačia problema – žmonės atostogauja, keliauja, atsitraukia nuo kasdienės rutinos, o tuo metu ligoninėse kraujo poreikis išlieka toks pat arba net padidėja. Kraujo reikia kasdien – nesvarbu, ar tai savaitgalis, ar šventinė diena. Vieno donoro kraujas gali padėti trims pacientams – tai reiškia tris gyvenimus, kuriuos galima išgelbėti. Kviečiu visus, kurie gali – neatidėliokite. Nežinome, kada pagalbos prireiks mums ar mūsų artimiesiems. Donorystė – tai ne tik kilnus poelgis, tai – konkretus veiksmas, kuris daro tiesioginę įtaką žmogaus išgyvenimui,“ – sako Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Atsiliepiant į praėjusią savaitę NKC išplatintą prašymą paaukoti kraujo, 2025 m. rugpjūčio 1 dieną, nuo 10 iki 14 val., Šilutės ligoninės konferencijų salėje bus organizuojama neatlygintina kraujo donorystės akcija. Čia atvyks NKC Klaipėdos skyriaus komanda, pasiruošusi priimti visus, norinčius ir galinčius paaukoti kraujo.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Kai kelionė į kliniką tampa iššūkiu: kaip padėti sergančiam augintiniui?

augintinis

Kai augintinis suserga, šeimininkui tenka ne tik rūpintis jo savijauta, bet ir spręsti, kaip kuo greičiau nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Tačiau ne kiekvienam gyvūnui tokia kelionė lengva. Vieni bijo automobilio, kiti priešinasi transportavimo dėžei, o silpnesniems ar skausmą jaučiantiems augintiniams net trumpas važiavimas gali būti varginantis. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar būtina vykti į kliniką, ar veterinarijos gydytojas galėtų apžiūrėti gyvūną namuose. Kodėl kelionė pas veterinarą kelia nerimą? Gyvūnai jautriai reaguoja į nepažįstamą aplinką, garsus ir kvapus. Katės dažnai slepiasi,

Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai

širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius. „Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas negalime vyrams ir moterims visais atvejais taikyti vienodo rizikos profilio. Vyrams ateroskleroziniai procesai dažniausiai išryškėja jaunesniame

Japoninė reinutrė – invazinis augalas, kurį sunku išnaikinti

invazinė

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų. Į Europą ji buvo atvežta kaip dekoratyvinis augalas. Lietuvoje reinutrės ilgą laiką buvo auginamos sodybose ir parkuose dėl didelių gražių lapų, baltų

Taip pat skaitykite