Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacija sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gausos indeksas laikomas visos biologinės įvairovės būklės rodikliu.

Po 2014 m. paukščiai nyksta sparčiau

2000-2025 m. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indekso (AKPPI) duomenys rodo, kad šiandien šių paukščių gausa Lietuvoje sudaro vos 46,7 proc. 2000 m. lygio. Kitaip tariant, per šį laikotarpį populiacija kasmet vidutiniškai mažėjo po 2,7 proc.

„Mūsų analizė parodė aiškų ir statistiškai reikšmingą lūžio tašką 2014 metais. Būtent nuo tada agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos mažėjimas tapo dar spartesnis. Jei iki tol stebėjome nuoseklų, bet lėtesnį nuosmukį, tai 2014-2025 m. laikotarpiu situacija ženkliai pablogėjo. Per šiuos 12 metų paukščių sumažėjo daugiau nei 40 proc., o vidutinis metinis mažėjimo tempas išaugo iki 4,2 proc. Tai rodo ne tik gilėjančią problemą, bet ir tai, kad agrarinio kraštovaizdžio pokyčiai daro vis stipresnį neigiamą poveikį paukščiams“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas Gintaras Riauba.

Mažėjančios populiacijos: kurios rūšys nyksta sparčiausiai? 

Tyrimo metu analizuoti 14 indikatorinių paukščių rūšių (baltasis gandras, griežlė, pempė, dirvinis vieversys, šelmeninė kregždė, pievinis kalviukas, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji devynbalsė, paprastoji medšarkė, varnėnas, karklažvirblis, dagilis, geltonoji starta) populiacijos pokyčiai 2000-2025 m. laikotarpiu. Duomenys rodo, kad dalis net ir įprastų rūšių sparčiai nyksta:

Griežlė (Crex crex) – per 25 metus jų populiacija sumenko net 92,5 proc., šiuo metu tesiekia 7,5 proc. 2000 m. lygio. O nuo 2014 m. mažėjimas tapo reikšmingas ir siekė net apie 11,3 % per metus. Ši rūšis peri atvirose pievose, ganyklose ir drėgnose vietose; lizdus suka ant žemės. Pagrindinės nykimo priežastys siejamos su ankstyvu šienavimu, pievų naikinimu, melioracija, netinkamo ūkininkavimo praktika bei intensyvėjančiu ir vis labiau chemizuotu žemės ūkiu.

Pempė (Vanellus vanellus) – per 25 metus populiacija sumažėjo 77,2 proc., šiuo metu teliko 22,8 proc., o nuo 2014  m. nykimas tapo statistiškai reikšmingas – apie 4,4 % per metus. Pempės taip pat peri atvirose pievose, ariamosiose žemėse ar pelkėse šalia vandens, lizdai būna žemėje. Pagrindinės nykimo priežastys siejamos su žemės ūkio intensyvinimu, dirvų sausinimu, kultūrinimu ir pavasariniais žemės darbais.

Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica) – per 25 metus populiacija sumažėjo 63,2 proc., o nuo 2014 m. mažėjimas tapo spartesnis (~4,4 % per metus). Jų mažėjimo tendencija pastaraisiais metais stiprėja. Šie paukščiai veisiasi pusiau atvirame agrariniame kraštovaizdyje, dažniausiai pastatuose su gyvulininkystei skirtais ūkiniais pastatais. Pagrindinės nykimo priežastys: užsandarinami pastatai, mažėjančios vabzdžių populiacijos dėl intensyvaus pesticidų naudojimo ir gyvulininkystės ūkių mažėjimo.

Pievinis kalviukas (Anthus pratensis) – per 25 metus populiacija sumažėjo 77,1 proc., o nuo 2014 m. mažėjimas tapo dar spartesnis (~7,85 % per metus). Veisiasi pusiau atvirose ir atvirose vietovėse; pievose, sausinimo grioviuose, retai aukštapelkėse; lizdai – duobutės žemėje po žolių kupsteliu. Svarbiausi nykimo veiksniai: išartos pievos, drėgnų buveinių mažėjimas, gyvulininkystės ūkių nykimas.

Varnėnas (Sturnus vulgaris) – per 25 metus populiacija sumažėjo 74,5 proc. Populiacija ilgą laiką mažėja vidutiniu tempu (~5–6,6 % per metus), pastaraisiais metais mažėjimas stiprėja. Varnėno veisimosi buveinės – pusiau atviras ir atviras agrarinis kraštovaizdis su pievomis, kaimiškos gyvenvietės ir inkilai. Lizdus suka inkiluose arba natūraliose uoksuose. Pagrindinės nykimo priežastys: žemės ūkio intensyvinimas, pievų bendro ploto ir sklaidos mozaikiškumo ir lauke laikomų gyvulių skaičiaus sumažėjimas.

Paukščių nykimo priežastys susijusios su intensyvėjančiu žemės ūkiu

Paukščių nykimo priežastys Lietuvoje iš esmės sutampa su visoje Europoje stebimomis tendencijomis. Pagrindiniai veiksniai yra šie: mažėjantys pievų plotai ir jų pavertimas ariamomis žemėmis; intensyvus pesticidų ir trąšų naudojimas, dėl kurio nyksta vabzdžiai – svarbiausias daugelio paukščių maisto šaltinis; per anksti vykdomas šienavimas, naikinantis lizdus ir jauniklius; melioracija, dėl kurios nyksta drėgnos buveinės; klimato kaita, keičianti drėgmės ir temperatūros režimus bei sukelianti sausras ar potvynius; paukščiams svarbių kraštovaizdžio elementų nykimas.

Lietuvos ornitologų draugijos specialistai pabrėžia, kad šios tendencijos rodo būtinybę peržiūrėti žemės ūkio politiką ir skatinti gamtai palankesnes ūkininkavimo praktikas.

Lietuvos ornitologų draugija įprastų paukščių gausos stebėseną Lietuvoje vykdo nuo 1994 m. Šiuo metu paukščių apskaitas 121 tyrimo vietovėje mūsų šalyje vykdo 61 paukščių stebėtojas. AKPPI reikšmės kasmet teikiamos ES institucijoms – Eurostat, EBPO ir Europos Komisijai – ir yra naudojamos vertinant Bendrosios žemės ūkio politikos poveikį gamtai.

Ornitologų draugijos inf.