Pavasarinės žūklės aktualijos: nuo balandžio 20 d. įsigalioja nauji draudimai

Nutirpus vandens telkinių ledui ir šylant vandeniui, galima sėkmingai sužvejoti vis įvairesnių žuvų. Aplinkosaugininkai primena, kad pavasaris svarbus žuvų nerštui ir kai kurių jų rūšių migracijai, todėl rengiantis į žvejybą reikėtų neužmiršti šiuo metu taikomų taisyklių.

Iki balandžio 30 d. dar draudžiama žvejoti lydekas, tačiau šiemet balandžio 30 d. bus šeštadienis, o žvejybos draudimai negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalį, todėl balandžio 30 d. bus pirma diena, kai jau leidžiama gaudyti šias žuvis.

Leidžiama sugauti dvi lydekas

Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sužvejoti 2 lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm dydžio. Nusistovėjus gana vėsiems orams, lydekos greičiausiai ne visuose vandens telkiniuose spės išneršti iki jų žvejybos sezono pradžios, todėl raginame būti sąmoningiems, paleisti bet kokio dydžio neišneršusias lydekas.

Draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu) baigsis tą pačią dieną, kaip ir lydekų žvejybos draudimas – balandžio 30 d., šiemet šią dieną jau bus galima masalui naudoti žuvelę.

Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galioja sterkų žvejybos draudimas. Šiek tiek trumpiau, nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius (gegužės 15 d. – sekmadienį, juos jau bus leidžiama žvejoti).

Neršia karšiai

Į Nemuno žemupį neršti suplaukia karšiai. Siekiant apsaugoti šių žuvų išteklius, Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Šis draudimas netaikomas žvejojantiems polderiuose, kurių žemėlapius galite rasti čia.

Kauno marių žvejams aktualu, kad nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį bet kokia žvejyba draudžiama, nes ši teritorija svarbi žuvų nerštui.

Ornitologiniuose draustiniuose, į kuriuos patenka žvejų pamėgtas Elektrėnų savivaldybėje esantis Ilgės ežeras, Vilniaus rajono Kazimieravos ežeras ir kai kurie kiti vandens telkiniai, siekiant apsaugoti perinčius paukščius, draudžiama lankytis ir  žvejoti nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Šiuo laikotarpiu lankymas draudžiamas ir telmologiniuose, herpetologiniuose, teriologiniuose, entomologiniuose draustiniuose, tad prieš keliaudami žvejoti prie pasirinkto vandens telkinio pasitikrinkite, ar jis nėra vieno iš šių draustinių teritorijoje.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite