Nuo šilumos siurblio oras-oras, arba oro kondicionieriaus, pirkimo dažnai atbaido mintis, kad jis naudoja papildomai elektros. Tačiau turintiems saulės elektrinę tokia problema tampa neaktuali. Oro kondicionieriui reikalinga elektra, pagaminta saulės ir naudojama momentiškai, nieko nekainuoja. Šilumos siurblių oras-oras, oras-vanduo ir saulės elektrinių duetas gyventojams itin naudingas šaltuoju metų laiku. Paskaičiuota, kad šiuos du įrenginius naudojant kartu galima sutaupyti 35–70 proc. patalpų šildymui skiriamų išlaidų.

„Saulės elektrinė paprastai būna pirmas žingsnis, kurį žengia pigesnių ir tvaresnių sprendimų ieškantys gyventojai. Tačiau vien ja neapsiribojama – kadangi saulės generuojama ir momentiškai vartojama elektra yra nemokama, stengiamasi maksimaliai ją suvartoti diegiant kitus įrenginius. Pvz., šilumos siurblius oras-oras, šildančius arba vėsinančius patalpas, ar oras-vanduo, taip pat galinčius šildyti arba vėsinti patalpas, o kartu ir ruošti karštą vandenį.

Šios dvi sistemos viena kitą papildo. Tad turint saulės elektrinę naudoti šilumos siurblį yra maksimaliai efektyvus sprendimas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Sąnaudas sumažina kartais

Ekspertas sako, kad Lietuvos gyventojams vis dar dažnai kyla klausimas, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką ir alternatyvius šildymo sprendimus gana daug lėšų, nes jos neatsiperka greitai.

„Saulės elektrinių ir šilumos siurblių atsiperkamumas yra skaičiuojamas ir vertinamas ne trumpuoju, o ilguoju eksploatavimo laikotarpiu. Paprastai imamas 10 metų laikotarpis. Norėdami tai įvertinti, esame paskaičiavę, kad turint saulės elektrinę ir šilumos siurblį oras-vanduo pastarojo sąnaudos per 10 metų preliminariai būtų apie 4 kartus mažesnės nei dujų katilo ir beveik 2 kartus mažesnės nei malkinio katilo“, – teigia M. Kavaliauskas.

Skaičiavimams pasirinktas hipotetinis 120 kv. metrų ploto B energinės klasės maždaug prieš dešimtmetį statytas namas, kurio šiluminiams metiniams poreikiams reikėtų apie 1000 kubinių metrų (m3) dujų, apie 7 m3 malkų arba apie 10 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros. Vadinasi, tokio gyventojo sąskaitos už šilumą per metus, atsižvelgiant į vidutines šildymo kuro kainas, naudojant gamtines dujas galėtų siekti apie 1,4 tūkst. Eur. Kūrenant malkas – apie 650 Eur, o šildantis vien elektra, be šilumos siurblio – apie 2,5 tūkst. Eur.

Pasak M. Kavaliausko, situacija smarkiai keistųsi, šildymui naudojant šilumos siurblį, imantį elektrą iš saulės elektrinės. Šilumos siurblio veikimas yra paremtas termodinaminiais energijos mainais, tad šie įrenginiai šiluminės energijos pagamina net apie 4 kartus daugiau, nei suvartoja elektros energijos.

„Naudojant šilumos siurblius oras-vanduo, priklausomai nuo oro temperatūros ir sezoniškumo, tokio pastato šiluminiams poreikiams kartu su karšto vandens paruošimu per metus apytiksliai galėtų prireikti apie 4000 kWh. Jei vartotojas visą reikiamą elektros energijos kiekį imtų iš tinklo, suma siektų apie 1 tūkst. Eur, o jei elektrą pasigamintų pats, naudodamas saulės elektrinę – tokiu atveju išlaidos tebūtų apie 170-200 Eur per metus. Per 10-ties metų laikotarpį vartotojas galėtų sutaupyti apie 72 proc. išlaidų, palyginus su gamtinėmis dujomis, 80 proc. – su elektra ir 43 proc. – su malkomis“, – pateikia skaičiavimus jis.

Šiuos skaičiavimus pagrindžia ir 2022 m. keliose Europos šalyse atliktas tyrimas apie gyvenamuosiuose namuose įrengtų saulės elektrinių ir šilumos siurblių įtaką išlaidoms. Paaiškėjo, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje namų ūkiai, įsirengę saulės elektrines ir šilumos siurblius, sutaupė iki 84 proc. namų ūkio sąskaitų, palyginti su būstais, priklausomais nuo dujinio šildymo ir neturinčiais saulės kolektorių.

Rinktis skatina ir kompensacijos

Pasak M. Kavaliausko, pastaruoju matomas didelis Lietuvos gyventojų susidomėjimas ne tik saulės elektrinėmis, bet ir šilumos siurbliais, kurį sukėlė dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. išaugusios iškastinių dujų ir elektros kainos.

„Lietuvoje šiuo metu vis dar dažniausiai sutinkami šildymo būdai yra malkiniai arba dujiniai katilai, tačiau vis dažniau namų ūkiai, norėdami turėti didesnį komfortą ir patogesnį namų mikroklimato valdymą, renkasi netaršius šilumos siurblius bei saulės elektrines. Gaminančių vartotojų skaičius šalyje, palyginti su 2021 m., yra išaugęs daugiau nei 2 kartus“, – sako „Elektrum Lietuva“ ekspertas.

Augimo tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 2022 m. saulės elektrinių skaičius padidėjo 9 proc., palyginti su 2021 m., o šilumos siurblių – 53 proc. Italijoje atitinkamu laikotarpiu saulės elektrinių įrengta 240 proc. daugiau, o šilumos siurblių – 37 proc. daugiau.

M. Kavaliauskas mano, kad namų ūkius atsisakyti iškastinio kuro gana veiksmingai skatina ir valstybės taikomos kompensacijos įsirengiant saulės elektrines ar keičiant taršius katilus šilumos siurbliais. Pasinaudojus parama, saulės elektrinę galima įsirengti apie 30 proc. pigiau, o šilumos siurblį – iki 50 proc. pigiau, kuomet jų atsiperkamumas sutrumpėja 3–4 metais.

Jūratė Rupšienė
Komunikacijos ir partnerysčių vadovė