Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

savitarpio pagalba

Unsplash asociatyvi nuotrauka

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems.

Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos žmonių kasdienybę.

„Bibliotekininkė pasakojo, kad kaimas jaučiasi tarsi šiek tiek užmirštas – anksčiau dar buvo mokykla, vykdavo daugiau veiklų, o dabar žmonės turi mažiau progų susiburti, gauti paramos iš vieni kitų, jaučiasi vieniši. Ji sakė, kad gyventojai labai lauktų tokių susitikimų, tik nedrįsta patys jų prašyti. Taip ir atsirado mintis – jei kviečia, mes tikrai galime atvažiuoti“, – pasakoja I. Vismantienė.

Biblioteka – bendruomenės susitikimo vieta

Pašyšiuose savitarpio pagalbos grupių susitikimai vyksta vietos bibliotekoje. Tai tapo natūralia susitikimų erdve. „Kadangi mokyklos jau nebėra, biblioteka tapo pagrindine vieta, kur žmonės gali susirinkti“, – sako socialinė darbuotoja.

Į grupę buriasi vietos gyventojai, kuriuos sieja panašios patirtys ar išgyvenami sunkumai, vienišumo tema. Dažniausiai susirenka vidutinio ir vyresnio amžiaus, maždaug 50–68 metų žmonės.

Pasak I. Vismantienės, susitikimai vyksta reguliariai. Šiuo metu vyksta savitarpio pagalbos užsiėmimų ciklas, kuriame numatyti aštuoni susitikimai.

Pokalbiai apie tai, kas svarbu šiandien

Vienišumo temos kontekste, savitarpio pagalbos grupių susitikimuose išryškėja ir kitos aktualios potemės: apie santykį su kitais grupės dalyviams svarbiais asmenimis, savivertę, vidinį pasaulį ir pan.

„Iš tikrųjų, prie pagrindinės savitarpio pagalbos grupės temos prieiname per tai, ką dalyviai tuo metu atsineša. Kartais tai temos, kylančios iš kasdienių rūpesčių, o kartais – iš gyvenimo patirčių ar jausmų pasaulio“, – pasakoja I. Vismantienė. Visa tai suvienija dažniausia pokalbiuose išryškėjanti bendra tema – vienišumas. Net ir turėdami šeimas ar artimuosius, žmonės kartais jaučiasi stokojantys bendravimo už savo artimiausios aplinkos ribų.

Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ susitikimai leidžia apie tai kalbėti atvirai, dalintis patirtimis pamatyti, kad panašius jausmus išgyvena ir kiti bei palaikyti vieniems kitus.

Bendrystės poreikis mažose bendruomenėse

Pašyšiai – nedidelė gyvenvietė, kurioje gyvena vos kelios dešimtys žmonių. Jaunesni gyventojai dažnai išvyksta dirbti į didesnius miestus, o kaime lieka vyresnio amžiaus žmonės. Dėl to bendruomenėje ypač svarbios galimybės susitikti ir vienas kitą palaikyti.

„Kaimuose dažnai nutinka taip, kad jei žmogus neturi savo transporto, išvykti į kitą miestą nėra paprasta. Todėl tokios veiklos vietoje tampa labai reikalingos“, – sako socialinė darbuotoja.

Pasak jos, žmonių dalyvavimas savitarpio pagalbos grupės susitikimuose pats savaime rodo, kad tokios iniciatyvos yra svarbios. Susibūrę į grupę žmonės ne tik kalbasi, dalijasi žmogiška išmintimi ir šiluma, bet ir po truputį kuria naujus ryšius – sklaido vienišumą.

„Grupė suartina žmones, jie pradeda bendrauti ir už susitikimų ribų, taip stiprinama bendruomenė, auga pasitikėjimas vienas kitu“, – pastebi I. Vismantienė.

Pokalbiai, iš kurių gimsta naujos idėjos

Šiuo metu Pašyšiuose vykstančios savitarpio pagalbos grupiniai užsiėmimai dar tęsiasi, todėl jų patirtis vis dar formuojasi. Pasibaigus susitikimų ciklui planuojama su dalyviais aptarti, kokių veiklų jie norėtų toliau – galbūt naujų savipagalbos grupių, individualių konsultacijų ar kitų susitikimų.

„Kai baigsis susitikimai, bandysime kalbėtis su žmonėmis, ko jie norėtų toliau. Gal reikės kitokių veiklų, gal dar vieno ciklo – viską spręsime kartu su bendruomene“, – sako socialinė darbuotoja.

Tokios iniciatyvos rodo, kad net ir mažose vietovėse, kuriose bendrauti, atrodo, paprasta, reikia postūmio atvirumui, kad pokalbis taptų svarbia pagalbos forma. Kartais užtenka tik temos ir saugios erdvės susitikti, kad žmonės pajustų, jog nėra vieni.

Šios savitarpio pagalbos grupiniai užsiėmimai Pašyšiuose – viena iš veiklų, teikiamų įgyvendinant Europos socialinio fondo agentūros projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Projektu siekiama, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų laiku gauti reikalingą pagalbą ir neliktų vieni su savo rūpesčiais.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Kai kelionė į kliniką tampa iššūkiu: kaip padėti sergančiam augintiniui?

augintinis

Kai augintinis suserga, šeimininkui tenka ne tik rūpintis jo savijauta, bet ir spręsti, kaip kuo greičiau nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Tačiau ne kiekvienam gyvūnui tokia kelionė lengva. Vieni bijo automobilio, kiti priešinasi transportavimo dėžei, o silpnesniems ar skausmą jaučiantiems augintiniams net trumpas važiavimas gali būti varginantis. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar būtina vykti į kliniką, ar veterinarijos gydytojas galėtų apžiūrėti gyvūną namuose. Kodėl kelionė pas veterinarą kelia nerimą? Gyvūnai jautriai reaguoja į nepažįstamą aplinką, garsus ir kvapus. Katės dažnai slepiasi,

Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai

širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius. „Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas negalime vyrams ir moterims visais atvejais taikyti vienodo rizikos profilio. Vyrams ateroskleroziniai procesai dažniausiai išryškėja jaunesniame

Japoninė reinutrė – invazinis augalas, kurį sunku išnaikinti

invazinė

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų. Į Europą ji buvo atvežta kaip dekoratyvinis augalas. Lietuvoje reinutrės ilgą laiką buvo auginamos sodybose ir parkuose dėl didelių gražių lapų, baltų

Taip pat skaitykite