Pašto ženkle įamžintas filatelistų veiklos šimtmetis

Lietuvos paštas išleido menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 25 tūkst. vnt.

Lietuvoje pašto ženklus pradėta rinkti ir kolekcionuoti XIX a. pabaigoje. Susidomėjimas filatelija mūsų šalyje padidėjo 1918 m. atspausdinus pirmuosius lietuviškus pašto ženklus, 1924 m. buvo įkurta ir Lietuvos filatelistų draugija, o 1926 m. – Lietuvos filatelistų būrelis.

„Pašto ženklai savo aktualumo ir patrauklumo nepraranda ir skaitmeniniame amžiuje. Vien tik per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsigyta apie 1,5 mln. vienetų pašto ženklų, o dalis jų papuošė ne tik siunčiamus laiškus ir atvirlaiškius, bet ir atrado vietą filatelistų kolekcijose. Siekiame, kad lietuviški pašto ženklai ne vien tik atspindėtų mums visiems svarbius įvykius ar reiškinius, bet ir būtų patrauklūs savo estetine verte“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25-27 pašto ženklus. Temas, kurios vaizduojamos ant pašto ženklų, kasmet patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Filatelijos ištakos siekia XIX a. vidurio Jungtinę Karalystę, būtent šioje šalyje 1840 m. buvo išleisti pirmieji pašto ženklai. Nuo XIX a. pabaigos visame pasaulyje organizuojamos kasmetinės filatelijos tarptautinės parodos, leidžiami specialūs periodiniai leidiniai ir katalogai.

Be to, kiekviena šalis kasmet išleidžia metinį pašto ženklų katalogą, kuriame galima rasti visus tais metais šalyje pasirodžiusius pašto ženklus. Ne išimtis ir Lietuva – metinius pašto ženklų rinkinius galima rasti ir nusipirkti Lietuvos pašto tinklalapyje adresu eparduotuve.post.lt. Be to, jau nuo liepos pabaigos ženklų rinkiniais bus prekiaujama ir pašto skyriuose, kurie įsikūrę prekybos centruose.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite