Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės.

Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos.

Pavyzdžiui, jūsų iš Kinijos siunčiamas telefono dėkliukas pabrangs 21 proc. dėl pritaikyto importo PVM tarifo. Negana to, papildomai gali tekti sumokėti dar ir už muitinės tarpininko paslaugas.

Tiesa, jeigu muitinės tarpininkui mokėti nenorėsite, galėsite siuntą deklaruoti patys ─ tam Muitinės departamentas žada sukurti savitarnos deklaravimo sistemą. Tačiau liepos 1 d. jau čia pat, o kaip veiks sistema ir ar ji apskritai veiks lieka neaišku. Yra ir kita problema ─ savarankiškas deklaravimas gana sudėtingas procesas, kuriam prireiks specialių žinių.

„Siuntą deklaruojantis gavėjas turi pateikti prekės kodą pagal tarptautinį klasifikatorių ir yra atsakingas, kad pirkinio aprašas ir kodas atitiktų. Negana to, kodas kinta priklausomai nuo prekės savybių, medžiagos iš kurios jis pagamintas ir t. t. Pagal šį kodą skaičiuojami importo mokesčiai, akcizai, mokesčių lengvatos“, ─ pasakoja Muitinės praktikų asociacijos (MPA) vadovė Enrika Naujokė.

Gresia didžiulis siuntų „kamštis“

Kol naujosios sistemos starto data bei veikimo principai lieka neaiškūs, siuntų vežėjai suka galvas, kaip jie turėtų suprasti, kad pirkėjas prekę jau savarankiškai deklaravo ir siuntą iš sandėlio galima pristatyti.

„Labai gaila, bet Muitinės departamentas nelinkęs bendradarbiauti, tartis ar bent išklausyti su siuntomis tiesiogiai dirbančių verslų. Iki šiol neturime jokių tikrų žinių apie naujos deklaravimo sistemos veikimo būdus. Departamentas sistemos technines specifikacijas paskelbė sausį, bet po to jas keitė ne vieną kartą.

Todėl labai tikėtina, kad liepos 1 d. pati sistema gali neveikti, arba, kad verslas negalės prie jos pritaikyti savo sistemų“, ─ tvirtina Skubių siuntų gabentojų asociacijos vadovė Rasa Čėsnienė.

Ir vienas, ir kitas atvejis gyventojams nežada nieko gero, mat liepos 1 d. gali įvykti kažkas panašaus į neseną kamštį Sueco kanale: dėl pašokusių mokesčių ir būtinybės deklaruoti, siuntos pradės strigti sandėliuose, mat pirkiniai iš užsienio keliaus greičiau nei bus spėjama juos deklaruoti ir pristatyti pirkėjui.

Įmonės prognozuoja, kad dėl sandėlių apkrovos augs nuo kelių iki keliasdešimties kartų. O tokia sandėlių apkrova automatiškai atsilieps ir galutinei siuntų kainai, kurią jau ir taip bus išauginęs PVM bei muitinės tarpininkai.

Papildomos išlaidos lygioje vietoje

Jeigu neįvyks didesnių pokyčių, nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos forminamų deklaracijų skaičius išaugs milijonais. Su tokiu srautu pajėgios susidoroti tik automatizuotos sistemos. Rengdamiesi pokyčiams, verslai ėmėsi jas diegti, tačiau ir čia jiems tenka susidurti su keistais Muitinės departamento reikalavimais. Vienas jų ─ kiekvienos naujai atkeliaujančios prekės aprašas turi būti išverstas į lietuvių kalbą.

„Mūsų nuomone, mažaverčių siuntų deklaravimas turėti būti kuo paprastesnis ir greitesnis, nes taip būtų piginama paslauga galutiniam gavėjui. Tačiau dabar kažkas turės versti aprašus ir užtikrinti, kad jie atitinka prekės kodą, taigi, automatinio vertimo paslaugos, pvz., „Google vertėjo“ ir panašių, neužteks. Taip lygioje vietoje atsiranda nereikalingos sąnaudos, kurios didins ir taip jau išaugusias paslaugų kainas.

Atrodytų, kad kodo turėtų užtekti – juk tai tarptautinis, visų suprantamas ženklinimas ir, pavyzdžiui, Estijos muitinėje puikiausiai išsiverčiama su angliškais aprašymais, kurie yra tik pagalbinė informacija apie prekę“, ─ stebisi R. Čėsnienė.

Pasak jos, kuo daugiau reikalavimų, tuo daugiau už siuntą mokės pirkėjas. Deja, bet panašu, kad Muitinės departamentas šio aspekto nevertina ir už perteklinį reguliavimą gyventojai turės mokėti daugiau.

Jonas Sakalauskas, muitinės praktikų asociacijos valdybos pirmininkas

Vertimo paslaugos

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite