Dar visai neseniai Lietuvos-Rusijos pasienio zonos Nemuno pakrantėse virė savitas gyvenimas: čia naktimis darbuodavosi nelegalių akcizinių prekių gabentojai – vadinamieji „kontrabandistai“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pasieniečiai visais įmanomais būdais stengėsi jiems užkirsti kelią. Tuos laikus mena Pagėgių rinktinės kieme stovinčios nagingų meistrų sukurtos transporto priemonės cigaretėms iš Rusijos gabenti. Dalis konfiskuotų įrankių eksponuojama rinktinėje esančiame muziejuje. Pasak Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo pulkininko Gintauto Šarausko, kontrabandos sumažėjo, tačiau ji neišnyko.

Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas Gintautas Šarauskas demonstruoja kontrabandininkų orlaivį, kuriuo buvo gabenamos cigaretės iš Rusijos į Lietuvą.

Baudžiamoji atsakomybė
Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo nelegaliai per sieną gabenamų rūkalų iš Rusijos – padidėjusios kainos. Kaliningrado srityje vykdoma Sveikatos ministerijos programa, kurios metu etapais buvo didinami akcizai, todėl ten pabrango rūkalai bei alkoholis. Seniau čia buvo galima įsigyti cigarečių pakelį vos už 30 euro centų, o dabar jo kaina pakilo iki 1 euro. Planuojama, kad 2017-2018 m. tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje akcizinių prekių kainos gali susilyginti.
Kontrabandos sumažinimui įtakojos turėjo pasienyje su Rusija lietuvių įdiegta moderni vaizdo stebėjimo sistema, kai ekranuose pasieniečiai gali stebėti vaizdus pasienyje tiek dieną, tiek naktį. Tokia įranga yra stebima 110 kilometrų Nemuno pakrančių. Techninė vaizdo stebėjimo kontrolė pasiteisino, tad planuojama analogiškų įrenginių pastatyti daugiau ir taip palengvinti pasieniečių darbą.
Gerokai sugriežtėjo ir atsakomybė už nelegalių akcizinių prekių gabenimą per sieną – gresia ne tik tūkstantinės baudos administracine tvarka, bet ir baudžiamoji atsakomybė, kai teismai kontrabandininkams pradėjo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti bausmę – realų laisvės atėmimą. Po šių pasikeitimų pasienyje su Rusija tapo gerokai ramiau, bet pažeidėjai persikėlė į Baltarusijos pasienį. Ten rūkalai pigesni ir kontrabandininkai gali daugiau pasipelnyti. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog ir prie sienos su Rusija pažeidėjai vis dar bando gabenti kontrabandą.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas G. Šarauskas pateikė statististiką, kad nuo 2005 metų Pagėgių rinktinės pareigūnai išaiškino daugiau kaip 250 kontrabandos stambiu mastu atvejų, kai cigarečių kontrabandą vykdė organizuotos nusikaltėlių grupės, kurias sudarė nuo 2 iki 30 asmenų. Kai kurie kontrabandos organizatoriai sėdo į kalėjimus, o likę laisvėje jų bendrininkai pasirinko kitus verslus.

Kontrabandininkai nuo pasieniečių sprukdavo modifikuotais automobiliais.

Kontrabanda oro keliais
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas G. Šarauskas pastebėjo, jog sparčiai populiarėja gintaro kontrabanda iš Kaliningrado srities. Ten ši žaliava išgaunama karjeruose ir yra palyginus nebrangi, o pasipelnyti galima geriau negu iš rūkalų kontrabandos. Kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentą gintarą noriai perka gintaro perdirbėjai ir užsieniečiai, dažniausiai kinai.
Pagėgių rinktinės pasieniečiams pavyko gintaro aptikti ir transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, ir plukdant per Nemuną. Vandeniu jį tempia plaukikai – vadinamieji „ichtiandrai“. Vienu plaukimu jie pergabena apie 50 kilogramų gintaro. Supakuotą į ryšulius krovinį jie tvirtina prie plūdurų. Nelegaliu būdu į Lietuvą patenkančio gintaro kaina priklauso nuo jo struktūros ir kaip jis apdirbtas.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas juokavo, kad būtent jų prižiūrimuose ruožuose galima pamatyti naujausias kontrabandos gabenimo „technologijas“: nuo radijo bangomis valdomų valčių iki bepiločių orlaivių.
Pasieniečiams sėkmingai bendradarbiaujant su kariškiais, civilinės aviacijos atstovais bei Rusijos pareigūnais pavyko sučiupti bepiločiais orlaiviais rūkalus gabenančius asmenis. Tokie sėkmingi buvo keturi atvejai. Kontrabandos „auksarankiai“ sumontavo ne tik baterijomis, bet ir benzinu varomus lėktuvėlius. Galingesnius variklius turintys orlaiviai galėjo gabenti iki 15 kg svorio nelegalių rūkalų krovinius.
„Toks lėktuvėlis gali gabenti visą kontrabandinių cigarečių dėžę, kurioje yra 500 pakelių. Užprogramuotu maršrutu skrendantis orlaivis praktiškai nepastebimas – 2 kilometrų aukštyje jo nesimato ir nesigirdi. Atskridęs į numatytą vietą jis krovinį išmeta ir grįžta gabenti kito. Žinoma, tam reikia palankių oro sąlygų – kad nebūtų didelio vėjo. Bendradarbiaujant su kariškiais ir Rusijos pasieniečiais, tokių orlaivių savininkai ir bendrininkai buvo sulaikyti“, – pasakojo G. Šarauskas.
Dar vienas itin gudrus nelegalių rūkalų gabenimo būdas – valtys „dvynės“. Lietuvos ir Rusijos pusėje žvejybą imituoja du žvejai identiškomis valtimis. Pasirinkę tinkamą momentą kontrabandininkai greitai apsikeičia valtimis, užklijuojamais valčių numeriais. Tokiose valtyse būna paslepiama iki 12 dėžių (6 tūkst. pakelių) kontrabandinių cigarečių. Siekdami užkardyti kontrabandą pasieniečiai pasitelkia vis modernesnias sienos stebėjimo priemones, bet kontrabandininkai neatsilieka ir stebina savo išradingumu.

Tarp konfiskuotų gintaro krovinių pasitaiko ir itin vertingų dirbinių.

Dokumentų klastotės
G. Šarauskas pasakojo, jog imigrantų buvo visada, bet jų srautai nebuvo dideli. Pasitaiko tiek pavienių asmenų, tiek nelegaliai kertančių Lietuvos sieną imigrantų šeimomis bei grupėmis. Dažniausiai tai imigrantai iš Vietnamo, Gruzijos, Irako, Sirijos, Uzbekijos, Afganistano ar kitų šalių pietų šalių. Lietuva jiems tarsi tarpinė šalis, nes dauguma jų vėliau migruoja į kitas Europos Sąjungos valstybes. Jie dažniausiai lėktuvais patenka į Kaliningrado sritį ir vėliau bando pasiekti Europą. Populiariausi maršrutai iš Rusijos Federacijos yra per Estiją, Latviją, Baltarusiją į Lietuvos Respubliką, o vėliau į vakarų Europą.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas sakė, kad, pavyzdžiui, Švedija atnaujino vidaus sienų kontrolę, nes ten per dieną prieglobsčio prašosi nuo 3 iki 5 tūkst. imigrantų. Lietuvoje per metus užfiksuojama tik apie 300 nelegaliai sieną kirtusių imigrantų. Dažniausiai jie pasiprašo prieglobsčio ir ikiteisminiai tyrimai dėl nelegalaus sienos kirtimo būna nutraukiami.
G. Šarauskas pateikė įdomios statistikos. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet pametama vidutiniškai po 30 tūkst. asmens tapatybės dokumentų. Pareigūnas sakė, jog dalis jų gali būti išties pamesti ar sunaikinti, bet didžioji dalis greičiausiai realizuojama Vakarų rinkoje, pakeitus nuotraukas bei asmenų informaciją. Lietuvoje suklastotų pasų kasmet konfiskuojama tik apie 1 tūkst.
Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas sakė, jog suklastoti asmens tapatybės kortelę kainuoja juokingai mažus pinigus – 1 eurą. Žinoma, nelegalioje rinkoje jos parduodamos kur kas brangiau. G. Šarauskas sakė, jog tokie dokumentai padirbinėjami analogiškais aparatais, kuriais gaminamos įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės.
„Nelegalių asmens dokumentų klastojimas yra didelis verslas. Vienas nusikaltėlis sakė, jog galima suklastoti praktiškai bet kokį dokumentą. Įmanoma pagaminti net pačias sudėtingiausias apsaugos priemones. Švedijoje net buvo sulaikyti asmenys su suklastotais dokumentais, kurie turėjo net daugiau apsauginių ženklų nei originalūs dokumentai. Pasieniečiai naudodami specialią įrangą ir atitinkamus metodus gali nustatyti bet kokio lygio dokumentų klastotes.“ – pasakojo G. Šarauskas.

Simonas SKUTULAS