Šią vasarą įprastą kaitrą pakeitė debesys ir gausus lietus. Stiprūs ir intensyvūs krituliai užliejo kiemus, rūsius, gatves bei pastatus, sukeldami nuostolių tiek gyventojams, tiek verslams. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksuoja, kad kai kuriais mėnesiais kritulių kiekis kelis kartus viršijo daugiametę normą, o ilgas lietingas laikotarpis tapo priežastimi šalyje paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Žala viršijo 510 tūkst. eurų

Pasak draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovo Gyčio Matiuko, dažnos ir gausios liūtys šiemet jau paliko ryškų finansinį pėdsaką.

„Vien nuo liepos pradžios esame rezervavę ir išmokėję daugiau kaip 510 tūkst. eurų lietaus sukeltoms žaloms atlyginti. Tai rodo, kad liūtys vis dažniau tampa rimta finansine našta Lietuvos gyventojams bei verslams“, – teigia G. Matiukas.

Didžiausios pagal dydį žalos šiemet fiksuojamos dėl gyvenamųjų namų, komercinių patalpų ir kitų objektų užliejimo. Vanduo, patekęs į vidų per pažeistus lietvamzdžius, užsikimšusį drenažą ar net stogo konstrukcijų defektus, sugadino grindis, sienas, baldus ir elektros instaliaciją. Vienas iš ryškiausių atvejų – užlieta statybvietė, kuriai padaryti nuostoliai siekia 40 tūkst. eurų.

Liepą – kritulių rekordai

Meteorologinė statistika patvirtina, kad lietaus šiemet iš tiesų buvo daugiau nei įprastai. Pavyzdžiui, liepos mėnesį Anykščiuose kritulių kiekis pasiekė 238 milimetrus, o tai – vienas didžiausių rodiklių per pastaruosius metus ir daugiau nei tris kartus viršija daugiametę normą. Panašūs kritulių rekordai fiksuoti ir kituose regionuose – Kaišiadoryse, Varėnoje, Trakuose, Jonavoje, Šalčininkuose bei Elektrėnuose kritulių šią liepą iškrito daugiau nei dvigubai, lyginant su daugiamete norma.

Pasak klimatologų, tokios trumpalaikės, bet ypač intensyvios liūtys yra vienas ryškiausių klimato kaitos padarinių. Jos gali susiformuoti netikėtai, užklupti vos per kelias valandas ir išlieti tiek vandens, kiek įprastai iškrenta per savaitę ar net ilgiau. Dėl tokio intensyvumo net ir tvarkingos lietaus nuotekų sistemos dažnai nespėja pašalinti vandens pertekliaus, todėl jis kaupiasi kiemuose, gatvėse ir galiausiai patenka į pastatų vidų.

Šią vasarą liūtys ne kartą sutrikdė eismą, privertė uždaryti kai kuriuos kelius, užliejo prekybos centrų stovėjimo aikšteles. Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi vaizdo įrašais, kaip vos per kelias minutes vanduo apsėmė jų kiemus.

Kaip pasiruošti ir išvengti nuostolių?

G. Matiukas akcentuoja, kad vienas svarbiausių žingsnių norint apsaugoti savo turtą – periodiškai tikrinti jo būklę. Užsikimšę lietvamzdžiai ar vandens surinkimo grotelės yra viena dažniausių priežasčių, kodėl lietaus vanduo patenka į patalpas. Reguliari stogo dangos, drenažo ir lietvamzdžių priežiūra gali užkirsti kelią didesniems nuostoliams.

Rudenį Lietuvoje dažnai sulaukiama lietingų orų, stipraus vėjo bei perkūnijos, tad draudimo ekspertas primena, ką būtina padaryti, kad išvengtume nuostolių.

Ruošiantis stipriems krituliams reikėtų įvertinti visą galimų pavojų spektrą: užtikrinti, kad langai ir durys būtų sandariai uždaryti, kieme neliktų lengvai vėjo pakeliamų daiktų, pavyzdžiui, lauko baldų ar batutų, transporto priemonės stovėtų saugioje vietoje. Vertėtų atkreipti dėmesį net į šalia namų augančių medžių būklę ir pašalinti pavojingas, galinčias lūžti šakas.

„Numatyti artėjančią audrą ar lliūtį patiems nėra paprasta. Svarbu atkreipti dėmesį į pranešimus apie numatomus ekstremalius orus, kuriuos galima gauti į išmaniuosius telefonus. Gavus tokį pranešimą, jo neignoruokite. Kai stiprus lietus užklumpa netikėtai, jo padariniai dažnai kainuoja brangiai“, – perspėja G. Matiukas.