Pareigūnė Eglė Vaitkutė: „Ir darbe, ir sporte svarbu nenuleisti rankų“

Eglė VaitkutėŠilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Vaitkutė – daugkartinė Lietuvos, Europos ir Pasaulio rankų lenkimo čempionė. Eglės darbe ir sporte reikalingos tos pačios savybės – užsispyrimas, gebėjimas greitai reaguoti, drąsa ir ryžtas.

Atsakinga už gaisrų tyrimą ir prevenciją

„Kartais darbe turi rasti atsakymą čia ir dabar, o sporte – sprendimą, kaip įveikti varžovą“, – sako ji. Anot jos, ir vienur, ir kitur svarbu nepasiduoti, net jei situacija atrodo sudėtinga.

Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje E. Vaitkutė atsakinga už gaisrų tyrimą, prevenciją ir objektų tikrinimus. Šis darbas, kaip ji sako, labai prasmingas, nes leidžia prisidėti prie visuomenės saugumo. Pareigūnė mato gaisrų pasekmes ir turi galimybes užkirsti kelią galimai nelaimei.

 „Manau, ir visuomenė nori, kad kuo mažiau gaisrų kiltų. Gaisras – didelė nelaimė. Vagis gal kažką dar paliks, o ugnis sunaikina  viską. Džiugu, kad įmonėse elementarius dalykus, pavyzdžiui, gartraukius, dūmtraukius, signalizatorius dažnai patys susitvarko. O visuomenė kaip ir informuota,  bet dauguma praleidžia pro ausis informaciją, kad reikia dūmų detektorių turėti. Kiti jį turi, bet nelabai žino veikimo principų ar net kur jį pritvirtinti.  Šviečiame ir informuojame“, – pasakoja R. Vaitkutė. 

Sportas – nuo pat vaikystės

Sportas Eglę lydėjo nuo pat vaikystės. Ji išbandė daugybę skirtingų sporto šakų – nuo krepšinio iki lengvosios atletikos. Tačiau būtent rankų lenkimas galiausiai tapo ta sporto šaka, kurioje ji atrado didžiausią savo potencialą. Eglės galimybes šiame sporte pirmasis pastebėjo mokyklos kūno kultūros mokytojas. E. Vaitkutė pripažįsta, kad iš pradžių tai jai atrodė tik dar viena sporto šaka. Tačiau pabandžiusi suprato – būtent čia ji gali pasiekti kur kas daugiau, nei kitose sporto šakose.

Rankų lenkimas – tai ne tik jėgos išbandymas. Pasak Eglės, šis sportas dar reikalauja greičio, technikos, taktikos ir psichologinio pasirengimo. Treniruotėse ji dažniausiai varžydavosi su berniukais, iš pradžių nenoriai pripažinusiais pralaimėjimą prieš merginą… Eglė greitai įrodė, kad šiame sporte merginos gali būti ne silpnesnės už vaikinus. Jos pranašumas – išmintingai parinkta technika ir sumanumas. 

„Merginos dažniausiai vadovaujasi ne plika jėga, o gudrumu ir taktika. Psichologiškai reikia būti labai stipriam ir greitam. Kiekviena dvikova prasideda dar prieš susikimbant rankomis: nuo priešininko įvertinimo, jo elgesio, net pasisveikinimo. Rankų lenkimas reikalauja viso kūno jėgos – tai tarsi imtynės, kuriose svarbus kiekvienas raumuo ir kiekviena smulkmena“, – pastebi ji.

Nors jos sportinėje kolekcijoje – gausybė titulų, ji vis dar neketina sustoti. Ateina jaunoji sportininkų karta, bet Eglė šypsodamasi prisipažįsta – nusileisti ji dar neplanuoja. Gruodžio 6 d. Šiauliuose vyksiančiame tarptautiniame turnyre ji dalyvaus ne tik kaip sportininkė, bet ir kaip teisėja. Linkime jai sėkmės!

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite