Pareigūnė Eglė Vaitkutė: „Ir darbe, ir sporte svarbu nenuleisti rankų“

Eglė VaitkutėŠilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Vaitkutė – daugkartinė Lietuvos, Europos ir Pasaulio rankų lenkimo čempionė. Eglės darbe ir sporte reikalingos tos pačios savybės – užsispyrimas, gebėjimas greitai reaguoti, drąsa ir ryžtas.

Atsakinga už gaisrų tyrimą ir prevenciją

„Kartais darbe turi rasti atsakymą čia ir dabar, o sporte – sprendimą, kaip įveikti varžovą“, – sako ji. Anot jos, ir vienur, ir kitur svarbu nepasiduoti, net jei situacija atrodo sudėtinga.

Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje E. Vaitkutė atsakinga už gaisrų tyrimą, prevenciją ir objektų tikrinimus. Šis darbas, kaip ji sako, labai prasmingas, nes leidžia prisidėti prie visuomenės saugumo. Pareigūnė mato gaisrų pasekmes ir turi galimybes užkirsti kelią galimai nelaimei.

 „Manau, ir visuomenė nori, kad kuo mažiau gaisrų kiltų. Gaisras – didelė nelaimė. Vagis gal kažką dar paliks, o ugnis sunaikina  viską. Džiugu, kad įmonėse elementarius dalykus, pavyzdžiui, gartraukius, dūmtraukius, signalizatorius dažnai patys susitvarko. O visuomenė kaip ir informuota,  bet dauguma praleidžia pro ausis informaciją, kad reikia dūmų detektorių turėti. Kiti jį turi, bet nelabai žino veikimo principų ar net kur jį pritvirtinti.  Šviečiame ir informuojame“, – pasakoja R. Vaitkutė. 

Sportas – nuo pat vaikystės

Sportas Eglę lydėjo nuo pat vaikystės. Ji išbandė daugybę skirtingų sporto šakų – nuo krepšinio iki lengvosios atletikos. Tačiau būtent rankų lenkimas galiausiai tapo ta sporto šaka, kurioje ji atrado didžiausią savo potencialą. Eglės galimybes šiame sporte pirmasis pastebėjo mokyklos kūno kultūros mokytojas. E. Vaitkutė pripažįsta, kad iš pradžių tai jai atrodė tik dar viena sporto šaka. Tačiau pabandžiusi suprato – būtent čia ji gali pasiekti kur kas daugiau, nei kitose sporto šakose.

Rankų lenkimas – tai ne tik jėgos išbandymas. Pasak Eglės, šis sportas dar reikalauja greičio, technikos, taktikos ir psichologinio pasirengimo. Treniruotėse ji dažniausiai varžydavosi su berniukais, iš pradžių nenoriai pripažinusiais pralaimėjimą prieš merginą… Eglė greitai įrodė, kad šiame sporte merginos gali būti ne silpnesnės už vaikinus. Jos pranašumas – išmintingai parinkta technika ir sumanumas. 

„Merginos dažniausiai vadovaujasi ne plika jėga, o gudrumu ir taktika. Psichologiškai reikia būti labai stipriam ir greitam. Kiekviena dvikova prasideda dar prieš susikimbant rankomis: nuo priešininko įvertinimo, jo elgesio, net pasisveikinimo. Rankų lenkimas reikalauja viso kūno jėgos – tai tarsi imtynės, kuriose svarbus kiekvienas raumuo ir kiekviena smulkmena“, – pastebi ji.

Nors jos sportinėje kolekcijoje – gausybė titulų, ji vis dar neketina sustoti. Ateina jaunoji sportininkų karta, bet Eglė šypsodamasi prisipažįsta – nusileisti ji dar neplanuoja. Gruodžio 6 d. Šiauliuose vyksiančiame tarptautiniame turnyre ji dalyvaus ne tik kaip sportininkė, bet ir kaip teisėja. Linkime jai sėkmės!

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite