Perkaisti gali ir telefonas

Per atostogas į paplūdimius kartu keliaujantys išmanieji telefonai rizikuoja tapti ne tik vagišių taikiniu ar nukentėti nuo vandens. Net ir iš pažiūros saugiai palikti ant kranto jie gali perkaisti nuo tiesioginių saulės spindulių ar įkaitusios žemės, pribyrėti smėlio, perspėja draudikai.

Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad per dvejus metus žalų dėl išmaniųjų įrenginių praradimų ar nepataisomų sugadinimų skaičius išaugo net dvigubai, o vidutiniai klientų patiriami nuostoliai per šį laikotarpį padidėjo nuo 300 iki 500 eurų.
„Nauji, materialine ir moraline prasme brangūs išmanieji įrenginiai užima nemažą dalį mūsų gyvenimo. Atostogų metu jie tarnauja kaip žemėlapiai, GPS, atsiskaitymo priemonė, jais fotografuojame, filmuojame, dalinamės įspūdžiais ir bendraujame socialiniuose tinkluose. Sugedus tokiam įrenginiui ar jį praradę, netenkame ir daug svarbios informacijos, istorijos, prisijungimų. Ir tam dažnai net nebūtina artintis prie vandens“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Deginanti saulė
Tiesioginiai saulės spinduliai, spiginantys tiesiai į telefoną, jam tikrai neišeis į naudą. Dėl to gali įskilti ekranas, sugesti baterija, kai kurie įrenginiai netgi sprogsta. Saulės poveikį gali sustiprinti ir veikiančios energijai imlios mobiliosios programėlės, kurios leidžia kaisti telefonui iš vidaus.
„Jeigu imate telefoną į paplūdimį, pasistenkite sumažinti jo apkrovas išjungdami nereikalingus puslapius ar nenaudojamas programėles, o poilsiaudami nelaikykite jo po tiesioginiais saulės spinduliais. Jei nesinaudojate, geriau įkiškite išmanųjį tarp sauso rankšluosčio klosčių, po drabužiais ar pasidėkite į rankinę. Nepatartina dėti ir ant įkaitusio žemės paviršiaus, nes tai irgi nepridės įrenginiui ilgaamžiškumo“, – teigia M.E. Goliančikas.
Jeigu pajutote, kad telefonas įkaitęs, patraukite jį į pavėsį, išjunkite GPS, wi-fi – leiskite jam pailsėti ir atvėsti.
Smėlio smiltelės
Dar viena rizika – paplūdimyje yra ypač smulkios smėlio smiltelės, kurios gali subraižyti ekraną. Be to, jos geba prasiskverbti pro smulkiausią plyšį.
Tad prieš einant į paplūdimį nepakanka patikrinti, ar gerai uždarytas telefono korpusas – vis tik didžiausia terpe smėlio smiltelėms patekti yra laikomos ausinėms įjungti ir įkrovikliui skirtos angos. Jeigu išmaniuoju telefonu planuojate naudotis, šias angas geriausia laikinai užklijuoti lipnia juostele ar pleistro gabaliuku.
Visą aparatą gali padėti apsaugoti permatomas polietileninis maišelis užspaudžiamu kraštu, o dar labiau – specialus vandens nepraleidžiantis įdėklas išmaniajam.
Vagišiai
Paplūdimiuose pavagiami daiktai – nemari klasika. Ilgapirščius masina piniginės, įvairi garso technika ir, žinoma, išmanieji įrenginiai. Kai nusižiūrima auka ir dominantys daiktai, veikiama žaibiškai, o atsipalaidavę poilsiautojai anaiptol ne iškart pastebi, jog buvo apvogti.
Pasak M.E. Goliančiko, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo tokių vagysčių – į paplūdimį nesinešti pinigų, dokumentų, telefonų ir kitų vertingų daiktų. Ne išeitis ir prašyti kaimynų „užmesti akį į daiktus“ – pirmiausia, jie neprivalo atlikti signalizacijos ar privačios apsaugos funkcijas, antra, nežinote, ar neprašote tokios paslaugos pačių vagišių.
„Jau nuo liepos 25 dienos mobiliojo ryšio operatoriai pradeda blokuoti pamestus, pavogtus ar neteisėtai įgytus telefonus. Tai sveikintina iniciatyva, tačiau kaip ji veiks realiai – dar pamatysime. Norisi tikėtis, kad tai efektyviai atbaidys nuo noro savintis svetimus telefonus ir išmaniuosius įrenginius, o kol kas patarimas būtų vienas: saugokite brangius daiktus kaip savo akį“, – tvirtina M.E. Goliančikas.

Raimonda Mailaitė Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite