Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo.

Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541.

Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas.

Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau ir pernai tuo pačiu metu lietuvių tuokėsi ne itin daug – tik 538 poros. Sausis santuokai įregistruoti nebuvo populiarus ir 2019 m. Tada susituokė 569 poros.

Įsimylėjėliai santuokai įregistruoti mieliau renkasi vasarį. Pavyzdžiui, pernai artėjant įsimylėjėlių dienai ar per ją vestuves atšoko 1025 poros, užpernai – 762, o šiemet vasarį – jau tik 429 poros.

Per karantiną susituokti nusprendusios poros savo vestuves turėtų prisiminti ilgai. Ne vienas jų dalyvis per oficialiąją ceremoniją pasakoja pasijutęs lyg per karą: aplinkui tuščia ir tylu. „Šventė – sugadinta, bet ir atidėti jos dar kartą nesinori, nes nežinia, kiek visa tai užtruks“, – sako vasarį žiedus sumainę jauni vilniečiai Martyna ir Domas.

Atšokti vestuves jie planavo pernai vasarą, bet prasidėjus pandemijai išsigando ir atšaukė. Rudeniop vilniečiai vis dėlto nusprendė, kad galbūt vasarį santuokai kliūčių nebus, vis dėlto didelių iškilmių taip pat neplanavo ir neprašovė.

Pagal Teisingumo ministerijos rekomendacijas, santuokos registravimo ceremonijos per karantiną turėjo vykti civilinės metrikacijos skyriuose, o juose galėjo dalyvauti tik penki asmenys: jaunieji, du liudytojai ir vertėjas arba fotografas.

Beje, galiojant judėjimo tarp savivaldybių apribojimams, ceremonijos liudytojus jauniesiems irgi buvo rekomenduojama rinktis iš tos pačios savivaldybės.

Tiesa, civilinės metrikacijos įstaiga liudytojams galėjo išduoti pažymą, patvirtinančią kelionės tikslą, bet rizika likti be liudytojų išliko – policijos punkte budintys pareigūnai turėjo teisę spręsti, ar vestuvės yra svari priežastis judėti iš vienos savivaldybės į kitą.

Oficialioji jungtuvių dalis per karantiną privalo trukti ne ilgiau kaip 15 minučių, o jos dalyviai turi paisyti karantino reikalavimų: laikytis saugaus atstumo, dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes ir, pageidautina, mūvėti pirštines. Poroms taip pat buvo siūloma pasimatuoti temperatūrą.

Beje, įsigaliojus karantino taisyklėms, būsimi jaunavedžiai buvo atkalbinėjami nuo santuokos įregistravimo. Teisingumo ministerija civilinės metrikacijos įstaigas ragino būsimus sutuoktinius informuoti apie galimybę nukelti ceremoniją.

Gali būti, kad nemažai porų įsiklausė į šiuos raginimus ir santuokos registracijai pasirinko kitą datą, tikėdamiesi, jog karantinas bus atšauktas ir ceremonija galės vykti kaip anksčiau.

Pažvelgus į santuokų registracijos kalendorių Vilniuje, akivaizdu, kad jeigu būsimų sutuoktuvininkų lūkesčiai išsipildys ir karantinas bus sušvelnintas, gegužę civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai vėl turės suktis įprastu tempu.

Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilniuje jau nėra nė vieno laisvo laiko santuokos ceremonijai metrikacijos skyriuje. Tokia pati situacija ir beveik visą gegužę, birželį ir liepą. Pavėlavusioms anksčiau pradėti planuoti vestuves poroms vasarą į intensyvų jų tvarkaraštį sostinėje dar galima įsisprausti nebent anksti ryte.

Per karantiną sumažėjo ne tik santuokų. Statistikos departamento duomenimis, mažiau nei ankstesniais metais įregistruojama ir ištuokų.

Lietuvos statistikos departamentas