Paminėta Klaipėdos krašto diena

Istorinė 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas, svarbi visai Lietuvai. Jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. Minėdama Sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną Mažoji Lietuva pradėjo Etnografinių regionų metus.

Minėdami Klaipėdos krašto dieną susirinkusieji Bitėnų kapinaitėse pagerbė čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.

 

Pažymint šį svarbų istorinį įvykį Pagėgių kultūros centras pakvietė krašto gyventojus Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis ir atminimo žvakėms pagerbti Tilžės akto signatarų ir kitų čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.
Iš Mažosios Lietuvos panteonu tapusių kapinių dalyviai buvo pakviesti į greta esantį Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą. Jaukioje salėje susirinkusiųjų šurmulį nutildė įtaigūs Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiai, kaip visada klausytojus pakeliantys virš skubančios kasdienybės ir priverčiantys suklusti, apsižvalgyti, atsigręžti į krašto istoriją. Ir ne veltui. Tądien salės sienas papuošė dailininkės-tekstilininkės Irenos Paliutytės gobelenų paroda, skirta lietuvybės puoselėtojams. Dailininkės sukurti įžymių žmonių portretai tarsi žvelgė į salėje susirinkusius renginio dalyvius, o Bitėnų kaimo vaikai, pristatydami kiekvieno jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, teiravosi, ar visus juos mes pažįstame, ar žinome brandžius jų darbus, kurių neturime teisės pamiršti.
Naujas žurnalo „Rambynas“ numeris
Vėliau renginio dalyviams pristatytas naujausias žurnalo „Rambynas“ numeris – jau 8-asis. Šįkart jo viršelį papuošė vieno problemiškiausių Pagėgių krašte Palumpių dvaro nuotrauka. Žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai apžvelgė naujausio žurnalo numerio straipsnius, pasidžiaugė ir padėkojo jų autoriams, kurių dauguma –Pagėgių ir Tauragės krašto žmonės. Redaktorė visų susirinkusiųjų vardu pasveikino ir padėkojo tauragiškiui, vienam iš žurnalo autorių Edmundui Mažrimui, kuris 2014 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Savo straipsnį apie Skalvos krašto archeologinius tyrinėjimus apibendrino jauniausias žurnalo autorius archeologas tauragiškis Darius Kiniulis. Žodį tarė parodą padėjęs suorganizuoti Lietuvos konsulas Tilžėje gerb. prof. Bronius Makauskas. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su renginio dalyviais pasidalino mintimis apie kultūros paveldo, ypač krašto dvarų, apsaugos problemas, taip pat žurnalo straipsnių autoriams dovanojo naujus 2015 metų kalendorius.
Savo neprilygstama tarmiška daina apie Bitėnus renginį užbaigė lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Po renginio buvo galima įsigyti žurnalų „Rambynas“ ir jų komplektų. Renginio šeimininkai tradiciškai kvietė pasivaišinti Vilkyškių bendruomenės pagaminta Rambyno žolelių arbata, namine duona, sūriu, medumi.

„Pamario“ inf.

 

Prie dailininkės Irenos Paliutytės sukurtų gobelenų – įžymių žmonių portretų Bitėnų moksleiviai papasakojo apie jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei.

Žurnalo „Rambynas“ vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai pristatė naują leidinio numerį.
D. Brazausko ir E. Skipičio nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite