Paminėta Klaipėdos krašto diena

Istorinė 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas, svarbi visai Lietuvai. Jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. Minėdama Sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną Mažoji Lietuva pradėjo Etnografinių regionų metus.

Minėdami Klaipėdos krašto dieną susirinkusieji Bitėnų kapinaitėse pagerbė čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.

 

Pažymint šį svarbų istorinį įvykį Pagėgių kultūros centras pakvietė krašto gyventojus Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis ir atminimo žvakėms pagerbti Tilžės akto signatarų ir kitų čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.
Iš Mažosios Lietuvos panteonu tapusių kapinių dalyviai buvo pakviesti į greta esantį Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą. Jaukioje salėje susirinkusiųjų šurmulį nutildė įtaigūs Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiai, kaip visada klausytojus pakeliantys virš skubančios kasdienybės ir priverčiantys suklusti, apsižvalgyti, atsigręžti į krašto istoriją. Ir ne veltui. Tądien salės sienas papuošė dailininkės-tekstilininkės Irenos Paliutytės gobelenų paroda, skirta lietuvybės puoselėtojams. Dailininkės sukurti įžymių žmonių portretai tarsi žvelgė į salėje susirinkusius renginio dalyvius, o Bitėnų kaimo vaikai, pristatydami kiekvieno jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, teiravosi, ar visus juos mes pažįstame, ar žinome brandžius jų darbus, kurių neturime teisės pamiršti.
Naujas žurnalo „Rambynas“ numeris
Vėliau renginio dalyviams pristatytas naujausias žurnalo „Rambynas“ numeris – jau 8-asis. Šįkart jo viršelį papuošė vieno problemiškiausių Pagėgių krašte Palumpių dvaro nuotrauka. Žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai apžvelgė naujausio žurnalo numerio straipsnius, pasidžiaugė ir padėkojo jų autoriams, kurių dauguma –Pagėgių ir Tauragės krašto žmonės. Redaktorė visų susirinkusiųjų vardu pasveikino ir padėkojo tauragiškiui, vienam iš žurnalo autorių Edmundui Mažrimui, kuris 2014 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Savo straipsnį apie Skalvos krašto archeologinius tyrinėjimus apibendrino jauniausias žurnalo autorius archeologas tauragiškis Darius Kiniulis. Žodį tarė parodą padėjęs suorganizuoti Lietuvos konsulas Tilžėje gerb. prof. Bronius Makauskas. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su renginio dalyviais pasidalino mintimis apie kultūros paveldo, ypač krašto dvarų, apsaugos problemas, taip pat žurnalo straipsnių autoriams dovanojo naujus 2015 metų kalendorius.
Savo neprilygstama tarmiška daina apie Bitėnus renginį užbaigė lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Po renginio buvo galima įsigyti žurnalų „Rambynas“ ir jų komplektų. Renginio šeimininkai tradiciškai kvietė pasivaišinti Vilkyškių bendruomenės pagaminta Rambyno žolelių arbata, namine duona, sūriu, medumi.

„Pamario“ inf.

 

Prie dailininkės Irenos Paliutytės sukurtų gobelenų – įžymių žmonių portretų Bitėnų moksleiviai papasakojo apie jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei.

Žurnalo „Rambynas“ vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai pristatė naują leidinio numerį.
D. Brazausko ir E. Skipičio nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite