Paminėta Klaipėdos krašto diena

Istorinė 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas, svarbi visai Lietuvai. Jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. Minėdama Sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną Mažoji Lietuva pradėjo Etnografinių regionų metus.

Minėdami Klaipėdos krašto dieną susirinkusieji Bitėnų kapinaitėse pagerbė čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.

 

Pažymint šį svarbų istorinį įvykį Pagėgių kultūros centras pakvietė krašto gyventojus Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis ir atminimo žvakėms pagerbti Tilžės akto signatarų ir kitų čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.
Iš Mažosios Lietuvos panteonu tapusių kapinių dalyviai buvo pakviesti į greta esantį Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą. Jaukioje salėje susirinkusiųjų šurmulį nutildė įtaigūs Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiai, kaip visada klausytojus pakeliantys virš skubančios kasdienybės ir priverčiantys suklusti, apsižvalgyti, atsigręžti į krašto istoriją. Ir ne veltui. Tądien salės sienas papuošė dailininkės-tekstilininkės Irenos Paliutytės gobelenų paroda, skirta lietuvybės puoselėtojams. Dailininkės sukurti įžymių žmonių portretai tarsi žvelgė į salėje susirinkusius renginio dalyvius, o Bitėnų kaimo vaikai, pristatydami kiekvieno jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, teiravosi, ar visus juos mes pažįstame, ar žinome brandžius jų darbus, kurių neturime teisės pamiršti.
Naujas žurnalo „Rambynas“ numeris
Vėliau renginio dalyviams pristatytas naujausias žurnalo „Rambynas“ numeris – jau 8-asis. Šįkart jo viršelį papuošė vieno problemiškiausių Pagėgių krašte Palumpių dvaro nuotrauka. Žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai apžvelgė naujausio žurnalo numerio straipsnius, pasidžiaugė ir padėkojo jų autoriams, kurių dauguma –Pagėgių ir Tauragės krašto žmonės. Redaktorė visų susirinkusiųjų vardu pasveikino ir padėkojo tauragiškiui, vienam iš žurnalo autorių Edmundui Mažrimui, kuris 2014 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Savo straipsnį apie Skalvos krašto archeologinius tyrinėjimus apibendrino jauniausias žurnalo autorius archeologas tauragiškis Darius Kiniulis. Žodį tarė parodą padėjęs suorganizuoti Lietuvos konsulas Tilžėje gerb. prof. Bronius Makauskas. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su renginio dalyviais pasidalino mintimis apie kultūros paveldo, ypač krašto dvarų, apsaugos problemas, taip pat žurnalo straipsnių autoriams dovanojo naujus 2015 metų kalendorius.
Savo neprilygstama tarmiška daina apie Bitėnus renginį užbaigė lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Po renginio buvo galima įsigyti žurnalų „Rambynas“ ir jų komplektų. Renginio šeimininkai tradiciškai kvietė pasivaišinti Vilkyškių bendruomenės pagaminta Rambyno žolelių arbata, namine duona, sūriu, medumi.

„Pamario“ inf.

 

Prie dailininkės Irenos Paliutytės sukurtų gobelenų – įžymių žmonių portretų Bitėnų moksleiviai papasakojo apie jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei.

Žurnalo „Rambynas“ vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai pristatė naują leidinio numerį.
D. Brazausko ir E. Skipičio nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas panaikino 2 proc. gynybos obligacijų palūkanų ribą

gynybos obligacijos

Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo atsisakoma už gynybos obligacijas mokamų palūkanų normos lubų. Tai reiškia, kad įsigijusiems gynybos obligacijų galės būti mokamos ir didesnės nei 2 proc. palūkanos – tai leis pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų.   Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad, siekdama padidinti gynybos obligacijų patrauklumą ir prieinamumą, Finansų ministerija nuosekliai įgyvendina naujoves gynybos obligacijų platinime. „Dalis naujovių startavo nuo vasario – gynybos obligacijos dabar platinamos nenutrūkstamai, galima rinktis iš daugiau investavimo laikotarpių.

Siūloma Macikų lagerių kompleksą perduoti Kauno IX forto muziejui

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos posėdyje pritarta valstybinio lygmens Macikų buv. lagerių muziejaus valdymo modeliui. Įgyvendinant šį modelį šiuo metu Šilutės Hugo Šojaus muziejaus valdomą Macikų lagerių objektų kompleksą pasiūlyta perduoti Kauno IX forto muziejui. Šis sprendimas reikštų svarbų žingsnį siekiant užtikrinti Macikų lagerių objektų komplekso išsaugojimą, sutvarkymą ir istorinės atminties įprasminimą nacionaliniu mastu. Perdavus kompleksą valstybės nuosavybėn, būtų sudarytos prielaidos kryptingai plėtoti šią

Įpusėjo pavasaris. Kokie bus savaitgalio orai?

pavasaris

Balandžio 16 d., trečiadienį, sinoptikė Elvyra Latvėnaitė paskelbė žinių apie orus. Jau įpusėjo pavasaris. Šilutės krašte kritulių buvo mažai. Tad ko tikėtis artimiausiu metu? Atmosferos frontas, pasiekęs pajūrį, lėtai slinks į rytus, tad naktį tik dalį Lietuvos palaistys, o paskui lietų ir rūko skraistė drieksis. Penktadienį jau daug kur protarpiais palis. Savaitgalį dienomis bus vėl šilčiau, bet pragiedrėjusios naktys vis dar bus vėsokos. Kitos savaitės pradžioje atvės, pūs stipresnis rytų, šiaurės rytų vėjas. Ir savaitgalis ir kitos savaitės pradžia turėtų

Šilutės rajono savivaldybės darbuotojai pasodino 3900 medelių 

miškasodis savivaldybės darbuotojai

Ir šį pavasarį Šilutės r. savivaldybės darbuotojai ir vadovai dalyvavo miškasodyje. Kintų miške Savivaldybės atstovai pasodino 3900 medelių: 3300 pušų, 300 beržų ir 300 eglių sodinukų. Miško sodintojai dėkoja Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio miškininkams už profesionalią pagalbą ir bendradarbiavimą. Kiekvienas pasodintas medis – tai investicija į švaresnę aplinką ir stipresnę ekosistemą. Pagal Savivaldybės inf.

Taip pat skaitykite