Paliatyviosios pagalbos galimybės Šilutės ligoninėje

Antrą spalio šeštadienį pasaulis mini hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną. Paliatyviosios pagalbos tikslas – padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus, o jo artimiesiems išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines bei dvasines problemas.

Šilutės ligoninėje nuo 2021 metų teikiamos stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja Violeta Giedraitienė pastebi, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos poreikis Šilutės rajone yra didelis. Medikė atkreipia dėmesį, kokius kriterijus turi atitikti pacientas, kuriam gali būti teikiama paliatyviosios pagalbos paslauga stacionare.

Paliatyvioji pagalba apima tiek medicinos, tiek socialinę ir psichologijos sritis, todėl šioje medicinos srityje dirba ne vienas specialistas, o komanda. Atsižvelgiant į paciento poreikius, pagalbą teikia gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kiti specialistai.

Paliatyviosios pagalbos paslaugoms Šilutės ligoninėje teikti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra suteikusi licenciją, tam skirtos penkios stacionaro lovos, paslaugos teikiamos visą parą, visomis savaitės dienomis. Pacientams taikomi visi būtini gydymo ir slaugos būdai (skausmo malšinimo, ligos simptomų gydymo, slaugos, socialinė, psichologinė ir kita pagalba), priskiriami šiai licencijuojamai asmens sveikatos priežiūros paslaugai.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus darbuotojai kasdien sulaukia pacientų, jų artimųjų ar socialinių darbuotojų užklausų dėl galimybių pasinaudoti paliatyviosios pagalbos paslaugomis ligoninėje. Sveikatos apsaugos ministras aiškiai reglamentuoja paslaugų teikimo tvarką. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga – progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y. simptomų sumažinimas arba pašalinimas. Pacientų sveikatos būklė privalo būti mediciniškai pagrįsta – ligos anamneze, objektyvia būkle, atliktais tyrimais, gydytojų konsultantų išvadomis ir jų rekomendacijomis stacionarinei paliatyviajai pagalbai.

Jeigu pacientas atitinka nustatytus kriterijus, paliatyviosios pagalbos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir teikiamos neribotą laiką. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei vis labiau senstant, paliatyviosios pagalbos poreikis auga. Skaičiuojama, kad kasmet paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5600 asmenų. 2022 m. stacionarine paliatyviosios pagalbos paslauga Šilutės ligoninėje pasinaudojo 29 pacientai. Didžioji dalis pacientų – sergantys onkologinėmis ligomis.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite