Pagryniuose neužmirštas Prezidentas Kazys Grinius

Seimas nusprendė 2016 metus paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Gruodžio 17 d. bus minimos šio Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto K. Griniaus 150-osios gimimo metinės.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, yra Kazio Griniaus gatvė. Pasukus ja, galima išvažiuoti į kelią Šilutė – Rusnė, kur Šlažų kaime pastatytas tiltas, vadinamas Kazio Griniaus vardu. Šiam tiltui šiemet sukako 90 metų. Šilutės rajono savivaldybė jau pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą – ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu, šis ženklas informuoja, kad tai K. Griniaus tiltas.

Apie Kazį Grinių
K. Grinius gimė Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, 1866 m. gruodžio 17 d. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys, ypač rūpinęsis sveikatos apsauga, pagal išsilavinimą – gydytojas, studijų Maskvoje metais kalėjęs už dalyvavimą studentų riaušėse, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Gyveno Rusijoje, buvo išrinktas Voroneže į Rusijos lietuvių tarybą. Atsidūręs Paryžiuje, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės, padėjo net 1000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvai jis vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas. Jis mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Yra parašęs botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė grožinę, mokslo populiariąją literatūrą iš lenkų kalbos. Už protestą prieš žydų žudymą buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

K. Griniaus gatvėje
Iš Šilutės Žalgirio gatve važiuojant į Pagrynius, visai netoli užrašo, skelbiančio gyvenvietės pavadinimą, į dešinę atsišakoja K. Griniaus gatvė, kuri veda Šlažų tilto link, dar vadinamo Kazio Griniaus tiltu. Jis atstatytas 1926 metais, mat praūžęs didelis potvynis, ledai buvo šį tiltą labai suniokoję.
Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, dėmesį patraukia didelis rausvas lauko riedulys, ant kurio plokštumos priklijuotoje granito plokštėje iškalti tokie Prezidento Kazio Griniaus testamento žodžiai: „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Šį Prezidento atminimui skirtą memorialinį ženklą pagryniškiai atidengė 2009 metų gruodį, K. Griniaus gimtadienio išvakarėse. Įamžinti vos pusmetį Lietuvos Prezidentu buvusio K. Griniaus atminimą sumanė K. Griniaus gatvėje sodybą turintis Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėtojas Algirdas Mykolas Kubaitis, projektą sukūrė jo sūnus vilnietis Mindaugas, šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašą. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą, kuris įteiktas Šilutės muziejui saugoti. Prezidentas K. Grinius Šilutėje apsilankė 1926 m., buvo pirmasis mūsų valstybės Prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos 1923 m. 1926 m. pastatytas per užliejamą teritoriją 616 tūkst. litų kainavęs Šlažų tiltas.
Paminklinis akmuo Prezidento atminimui įamžinti Pagryniuose radosi K. Griniaus vardu pavadintos gatvės pradžioje, šalia Marytės ir Stasio Oželių išpuoselėtos ir dailiai aptvertos sodybos. Daugelis praeivių, kurie vaikščioja į Pagrynius pernai išasfaltuotu ir sutvarkytu taku, kartais sustoja prie šio akmens, perskaito Prezidento žodžius. Matyt, pagryniškiai, kuriems svarbi istorinė atmintis, ir turėjo tokį tikslą.
K. Griniaus gatvės sodybų šeimininkai turi ir kitą tradiciją. M. ir S. Oželių sodyboje ant specialaus stovo dabar visą laiką plevėsuoja vėliava su Vyčio ženklu, kartais ją pakeičia Lietuvos trispalvė. Anksčiau S. Oželis, Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, sodyboje iškeldavo Lietuvos trispalvę, tačiau ne tik per valstybės šventes, svarbias Lietuvai datas, religines šventes, bet ir per žmonos Marytės, sūnų Mindaugo ir Stasio, marčios Evelinos, anūko Martyno gimtadienius. Progų iškelti Lietuvos trispalvę radosi vis daugiau – į giminę atėjo dar viena marti Julija, sulaukta anūkės.
Yra Pagryniuose patriotų: vėliavos su Vyčio ženklu nuolat plevėsuoja K. Griniaus gatvėje šeštuoju numeriu pažymėtoje sodyboje, ji plevėsuoja ir šios gatvės 11A sodyboje. Visą laiką plevėsuojančių vėliavų su Vyčio ženklu Pagrynių kaime yra nemažai. Toks ženklas labai dera išpuoselėtose, gražiai prižiūrimose sodybose.
Pagryniai sparčiai plečiasi, daugėja naujų statybų, tad ribos, skiriančios šį priemiestį nuo Šilutės, greitai nebeliks. Gyventojų skaičiumi Pagryniai senokai bus aplenkę ne vieną mažesnę rajono seniūniją. Tiesa, kaimo pavadinimas lyg ir sietųsi su Prezidento K. Griniaus pavarde, tačiau tokių sąsajų nėra.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aktualūs pokyčiai darbo ieškantiems žmonėms

darbo

Nuo 2026 m. sausio 13 d. įsigalioję klientų aptarnavimo pakeitimai numato, kad pirmasis susitikimas su įdarbinimo konsultantu vyks tik kontaktiniu būdu. Užimtumo tarnyba primena, kad vėliau darbo ieškantys žmonės gali pasirinkti kontaktinį, mišrų ar nuotolinį paslaugų gavimo būdą. Registracijos data – tai diena, kada ji įvykdoma. Klientai gali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje naudojantis elektroninėmis paslaugomis arba atvykti į savo gyvenamosios vietos Užimtumo tarnybos skyrių. Telefonu registracija nevykdoma. Jums užsiregistravus, įdarbinimo konsultantas iš įvairių valstybės registrų surinks būtinus duomenis ir per vieną

Žiema – vaikų ligų sezonas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

vaikų ligos

Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo periodu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du per sezoną. Šeimos gydytojai primena – imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas. Jam svarbus tiek mitybos ir gyvenimo būdo, tiek maisto papildų balansas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad 56 proc. atžalų turinčių respondentų susiduria su vaikų susirgimais

Nedarbo dienos 2026 metais Lietuvoje: šventės, ilgieji savaitgaliai

Prasidėjus naujiems metams įprasta peržvelgti kalendorių ir sužinoti, kada ir kokios šventės bus, kada nereikės eiti į darbą, kada paėmus kokią dieną atostogų galima prie šventinės dienos pridėti papildomą ir turėti kelias poilsio dienas. Tai leidžia planuoti ir atostogas, ir keliones ne jų metu. Tad sklaidome 2026 metų kalendorių. Nedarbo dienos 2026 metais (visos) Vasario 16 d. (pirmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai istoriškai Lietuvai svarbi diena, kuri yra švenčiama kasmet ir yra nedarbo diena.

Svarstantiems atsiimti pensijų lėšas – 2019 m. pamoka

pensijos

Atsivėrus 2026–2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų. Apie tai, kiek pinigų prarado sustabdžiusieji kaupimą ir ko galima pasimokyti iš šios patirties, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. „Sprendimai dėl pensijos kaupimo dažnai priimami vadovaujantis trumpalaikėmis emocijomis, tačiau jų pasekmės išryškėja tik po kelerių ar keliolikos metų, – sako ekspertė.

Taip pat skaitykite