Pagryniuose neužmirštas Prezidentas Kazys Grinius

Seimas nusprendė 2016 metus paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Gruodžio 17 d. bus minimos šio Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto K. Griniaus 150-osios gimimo metinės.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Čia Pagryniuose prasideda K. Griniaus gatvė.

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, yra Kazio Griniaus gatvė. Pasukus ja, galima išvažiuoti į kelią Šilutė – Rusnė, kur Šlažų kaime pastatytas tiltas, vadinamas Kazio Griniaus vardu. Šiam tiltui šiemet sukako 90 metų. Šilutės rajono savivaldybė jau pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą – ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu, šis ženklas informuoja, kad tai K. Griniaus tiltas.

Apie Kazį Grinių
K. Grinius gimė Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, 1866 m. gruodžio 17 d. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys, ypač rūpinęsis sveikatos apsauga, pagal išsilavinimą – gydytojas, studijų Maskvoje metais kalėjęs už dalyvavimą studentų riaušėse, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Gyveno Rusijoje, buvo išrinktas Voroneže į Rusijos lietuvių tarybą. Atsidūręs Paryžiuje, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės, padėjo net 1000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvai jis vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas. Jis mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Yra parašęs botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė grožinę, mokslo populiariąją literatūrą iš lenkų kalbos. Už protestą prieš žydų žudymą buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

Marytės ir Stasio Oželių sodyboje ant specialaus stovo iškeliama Lietuvos trispalvė arba valstybės vėliava su Vyčio ženklu.

K. Griniaus gatvėje
Iš Šilutės Žalgirio gatve važiuojant į Pagrynius, visai netoli užrašo, skelbiančio gyvenvietės pavadinimą, į dešinę atsišakoja K. Griniaus gatvė, kuri veda Šlažų tilto link, dar vadinamo Kazio Griniaus tiltu. Jis atstatytas 1926 metais, mat praūžęs didelis potvynis, ledai buvo šį tiltą labai suniokoję.
Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, dėmesį patraukia didelis rausvas lauko riedulys, ant kurio plokštumos priklijuotoje granito plokštėje iškalti tokie Prezidento Kazio Griniaus testamento žodžiai: „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Šį Prezidento atminimui skirtą memorialinį ženklą pagryniškiai atidengė 2009 metų gruodį, K. Griniaus gimtadienio išvakarėse. Įamžinti vos pusmetį Lietuvos Prezidentu buvusio K. Griniaus atminimą sumanė K. Griniaus gatvėje sodybą turintis Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėtojas Algirdas Mykolas Kubaitis, projektą sukūrė jo sūnus vilnietis Mindaugas, šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašą. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą, kuris įteiktas Šilutės muziejui saugoti. Prezidentas K. Grinius Šilutėje apsilankė 1926 m., buvo pirmasis mūsų valstybės Prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos 1923 m. 1926 m. pastatytas per užliejamą teritoriją 616 tūkst. litų kainavęs Šlažų tiltas.
Paminklinis akmuo Prezidento atminimui įamžinti Pagryniuose radosi K. Griniaus vardu pavadintos gatvės pradžioje, šalia Marytės ir Stasio Oželių išpuoselėtos ir dailiai aptvertos sodybos. Daugelis praeivių, kurie vaikščioja į Pagrynius pernai išasfaltuotu ir sutvarkytu taku, kartais sustoja prie šio akmens, perskaito Prezidento žodžius. Matyt, pagryniškiai, kuriems svarbi istorinė atmintis, ir turėjo tokį tikslą.
K. Griniaus gatvės sodybų šeimininkai turi ir kitą tradiciją. M. ir S. Oželių sodyboje ant specialaus stovo dabar visą laiką plevėsuoja vėliava su Vyčio ženklu, kartais ją pakeičia Lietuvos trispalvė. Anksčiau S. Oželis, Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, sodyboje iškeldavo Lietuvos trispalvę, tačiau ne tik per valstybės šventes, svarbias Lietuvai datas, religines šventes, bet ir per žmonos Marytės, sūnų Mindaugo ir Stasio, marčios Evelinos, anūko Martyno gimtadienius. Progų iškelti Lietuvos trispalvę radosi vis daugiau – į giminę atėjo dar viena marti Julija, sulaukta anūkės.
Yra Pagryniuose patriotų: vėliavos su Vyčio ženklu nuolat plevėsuoja K. Griniaus gatvėje šeštuoju numeriu pažymėtoje sodyboje, ji plevėsuoja ir šios gatvės 11A sodyboje. Visą laiką plevėsuojančių vėliavų su Vyčio ženklu Pagrynių kaime yra nemažai. Toks ženklas labai dera išpuoselėtose, gražiai prižiūrimose sodybose.
Pagryniai sparčiai plečiasi, daugėja naujų statybų, tad ribos, skiriančios šį priemiestį nuo Šilutės, greitai nebeliks. Gyventojų skaičiumi Pagryniai senokai bus aplenkę ne vieną mažesnę rajono seniūniją. Tiesa, kaimo pavadinimas lyg ir sietųsi su Prezidento K. Griniaus pavarde, tačiau tokių sąsajų nėra.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite