Pagėgiuose atidaryta respublikinio mokytojų plenero darbų paroda

plenerasPrasminga, gražu ir džiugu, kai iškilios kultūrinės iniciatyvos giliai įleidžia šaknis, tampa svarbiai tradicija ir buria, vienija kūrėjus iš įvairių šalies kampelių. Vienas tokių iškilių iniciatyvų pavyzdžių – lapkričio 21 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje įvykęs tradicinio respublikinio dailės mokytojų plenero „Rudenėjančios gamtos peizažas“ kūrybinių darbų parodos atidarymas.

Meninio vakaro pradžią muzikos garsais nuspalvino Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos fortepijono klasės mokinės Urtė Jurkūnaitė, Kotryna Norkutė ir Adrija Paulikaitė, vadovaujamos fortepijono mokytojos metodininkės Jelenos Pakatilytės.

Atspindi ir Pagėgių krašto savitumus

Renginio dalyvius ir svečius pasveikino Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė: „Džiaugiamės mūsų bibliotekoje šiandien atidarydami tradicinio respublikinio dailės mokytojų plenero kūrybinių darbų parodą. Tai – unikalūs darbai, turintys savitą nuotaiką, pasižymintys spalviniu charakteriu. Jie yra ypatingi dar ir tuo, kad  juose atpažinsime mūsų krašto – Pagėgių krašto, rudenėjančius vaizdus, žvelgsime į juos menininko akimis, išgirsime autorių pristatymus bei kūrybines įžvalgas.“

Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius akcentavo, jog labai svarbu, kad šioje parodoje eksponuojamuose kūriniuose yra įamžintas Pagėgių krašto savitumas, atskleistas jo istorinis bei kultūrinis unikalumas, regimi gamtos paveldo atspindžiai.

Skirtingų savivaldybių dailės  mokytojų kūryba

Pleneras „Rudenėjančios gamtos peizažas“ – tai tęstinis, jau šeštus metus vykstantis respublikinis dailės mokytojų pleneras, apimantis Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Šakių, Šilutės rajonus ir Pagėgių savivaldybę. Šis pleneras organizuojamas rudenį – rugsėjo, spalio mėnesiais. Plenero tikslas – skatinti dailės mokytojų bendradarbiavimą ir plėsti menines galimybes.

Paroda – dalis projekto

Šis plenero kūrybinių darbų parodos pristatymas Vydūno viešojoje bibliotekoje – tai dalis 40 val. mokymų tema „M. K. Čiurlionio kūrybos įtaka mokiniams“. Mokymų tikslas – vieno įžymiausių Lietuvos menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio palikimo analizavimas. Tęsiamas  šalies dailės mokytojų bendradarbiavimas, dalijantis kūrybine patirtimi. Kartu dailės mokytojams suteikiama žinių ir įkvėpimo, kaip šiuolaikiškai ir kūrybiškai integruoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą į ugdymo turinį.

Mokymus organizavo ir šia tema pasisakė Pagėgių sav. meno ir sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Ambarcumian, Tauragės „Aušros“ progimnazijos ir Tauragės meno mokyklos dailės mokytoja ekspertė Vida Karbauskienė.

 

Pranešimus taip pat skaitė ir kūrybine patirtimi dalijosi Šakių r. meno mokyklos dailės mokytoja ekspertė Lolita Rūgytė, Šilutės meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė Daina Nognienė. Mokymuose dalyvavo ir kūrybinių darbų parodai pateikė dailės mokytojai: Lina Ambarcumian, Regina Balčaitienė, Juozas Budzinauskas, Liucija Bungardienė, Jūratė Černeckytė, Jurgita Davidavičienė, Lina Jonelienė, Vida Karbauskienė, Virginija Kariniauskienė, Eligijus Kriaučiūnas, Jurgita Navickienė, Daina Nognienė, Gintarė Norkienė, Jolita Ogintaitė, Lina Rušienė, Lolita Rūgytė, Neringa Stašaitienė ir Rita Šleinytė.

Respublikinio dailės mokytojų plenero „Rudenėjančios gamtos peizažas“ kūrybinių darbų paroda Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai) bus eksponuojama iki 2025 m. gruodžio 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://photos.app.goo.gl/CwVpfyyv1jL7XLBi6

Organizatorių inf. 

Astos Andrulienės nuotr. 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės bibliotekoje – jaunimą įkvepiantis renginys su kariuomenės atstovais

projektai

Gruodžio 2 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko informatyvus ir jaunimą įtraukiantis renginys „Šiandien – smalsu, rytoj – karys“. Jo metu jaunuoliai iš Šilutės Vydūno gimnazijos, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės profesinio mokymo centro ir Šilutės pirmosios gimnazijos turėjo galimybę iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės kasdienybe, tarnyba bei karių profesijos perspektyvomis. Pamatė ginkluotės pavyzdžių Atvyko Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vyresnysis verbuotojas, vrš. Andrius Pekūnas ir Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės

Šilutė skambiai pradeda švenčių laukimą – šį vakarą įžiebs Kalėdų eglę ir atidarys ledo čiuožyklą!

Magišką besibaigiančių metų švenčių laukimą pradedantys šilutiškiai ir miesto svečiai kviečiami sutikti „Žvaigždėtas Kalėdas“. Skelbiama, kad Šilutė šiemet švęs kaip tikra žvaigždė – skambiai, ryškiai ir su užburiančia energija! Šįvakar, gruodžio 5 d., 17.30 val., prie pagrindinės miesto gatvės oficialiai bus įžiebta išskirtinė – pačių šilutiškių užauginta – eglė, kuri jau yra perrengta šventiniu rūbu. Žiūrovams tradiciškai rengiama bendra Šilutės kamerinio dramos teatro ir Šilutės kultūros centro programa. Pasibaigus šiam toną gražiausių žiemos švenčių atidarymui užduosiančiam renginiui, šilutiškiai ir miesto

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Taip pat skaitykite