Pagėgių pasienio rinktinės vadu paskirtas pulkininkas R. Petrauskas

Naujuoju sieną su Rusija saugančios bei prie sienos su Latvija veikiančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės vadu paskirtas pulkininkas Rimantas Petrauskas.

VSAT vado generolo R. Liubajevo pasirašytu įsakymu 54-erių R. Petrauskas pareigas pradėjo eiti nuo sausio 9 d. Iki šiol jis Pagėgių pasieniečiams vadovavo laikinai, o po įvykusios atrankos tapo nuolatiniu rinktinės vadu.

Tarnybą vidaus reikalų sistemoje R. Petrauskas pradėjo 1993 m. Skuodo rajono policijos komisariate viešosios policijos policininku, vėliau dešimtmetį dirbo Kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. 2005 m. R. Petrauskas perėjo į VSAT ir buvo paskirtas sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio viršininku, vėliau – tos pačios rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku. Nuo 2018-ųjų jis ėjo Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.

Kilus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizei ir VSAT atsiradus beprecedenčių su jos suvaldymu bei sienos apsauga susijusių iššūkių, 2021 m. spalio 26 d. R. Petrauskas buvo paskirtas VSAT vado pavaduotoju. Jis kuravo su neteisėtos migracijos valdymu susijusią pasieniečių veiklą, Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje bei naujai įsteigtų URC Medininkuose bei Kybartuose darbą.

Pavykus suvaldyti neteisėtos migracijos procesus bei VSAT pavaldume vietoje trijų R. Petrausko kuruotų URC vėl belikus vienam, t. y. Pabradės, 2023 m. gegužę R. Petrauskas grįžo tarnauti į VSAT Pagėgių pasienio rinktinę jos vado pavaduotoju.

Nuo 2010 m. rinktinei vadovavęs pulkininkas Rimantas Timinskis 2024 m. liepą išėjo į pensiją.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinė saugo 254,78 km valstybės sienos su Rusija ruožą bei kontroliuoja 265,97 km sienos su Latvija. Rinktinei priklauso 10 pasienio užkardų: Vištyčio, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, Rociškių, Kazimiero Skučo, Bardinų, Plaškių, Vileikių ir Šiaulių.

Šios rinktinės pasieniečiai taip pat dirba tarptautiniuose Kybartų ir Panemunės kelių pasienio kontrolės punktuose (PKP), Kybartų ir Pagėgių geležinkelio PKP bei Zoknių oro uosto PKP.

Pagal VSAT inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite