Pagėgių kredito unijai – 12 metų

2002 metų liepos 2 dieną savo veiklą pradėjusi Pagėgių kredito unija trečiadienį, irgi liepos 2 dieną, surengė atvirų durų dieną, šventiškai paminėjo 12 metų veiklos sukaktį, sulaukė naujų narių, dalijo dovanas vaišino tortu. Nuo liepos Pagėgiuose nebelikus Šiaulių banko kasos, ši sėkmingai dirbanti kredito unija liko vienintelė finansų įstaiga Pagėgių krašte.

Pagėgių kredito unija prieš dvylika metų turėjo 70 narių, dabar jų yra 2600. Valdomo turto vertė nuo pusės milijono išaugo iki 17 milijonų Lt, todėl jau pelnyta teisė priklausyti didžiųjų Lietuvos unijų sąrašui. Administracijos vadovė Raimonda Tutlienė pasidžiaugė, kad atvirų durų dieną, kuri buvo skirta ir dvylikos metų veiklos sukakčiai paminėti, sulaukta dar dvylikos naujų narių, iš jų trys – juridiniai.
Nuo liepos Pagėgiuose nebelikus Šiaulių banko kasos, gyventojai bei įmonių vadovai vis gausiau kreipiasi į Pagėgių kredito uniją, vienintelę finansinę įstaigą Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Vyresnio amžiaus žmonės čia turi indėlius, pasiima pensijas, sumoka mokesčius, taip pat gali skolintis, jaunesnio amžiaus gyventojai ima paskolas verslui plėsti ar pradėti, asmeninėms išlaidoms padengti, naudojasi internetine bankininkyste, kreditinėmis mokėjimo kortelėmis. „Mes teikiame tokias pačias paslaugas, kaip ir komerciniai bankai, tik pigiau, labai patogi yra internetinės bankininkystės paslauga, stipriai populiarėjanti, vis labiau pripažįstama…“ – pasakojo R. Tutlienė, atkreipusi dėmesį į svarbų faktą: kredito unija aptarnauja tik savo narius. Tad kredito unijos nariai yra ir jos savininkai, todėl galimos palankesnės paskolų ar indėlių palūkanos, pigiai kainuoja susimokėti komunalinius mokesčius, o pinigų pervedimas naudojantis internetu – nemokamas.

Pagėgių kredito unijos sėkmė siejama su nedideliu, tačiau puikiai dirbančiu kolektyvu.

Administracijos vadovė ir valdybos narė R. Tutlienė vadovauja 6 darbuotojų kolektyvui: jos pavaduotojas ir valdybos pirmininkas yra Mečislovas Ramanauskas, vyr. buhalterė – Dalia Mankienė, paskolų vadybininkė – Loreta Fiodorovienė, vyr. kasininkė – Dalia Orlovienė, kasininkė administratorė – Laimutė Kundrotienė ir auditorė – Danutė Kelpšienė. „Kolektyvas – nedidelis, tačiau jaunas, visus sieja draugiškumas, šiluma, geranoriškumas“, – pokalbio metu ne vieną kartą paminėjo R. Tutlienė tai, ką vertina labiausiai. Žinoma, kai darbuotojus sieja tokie ryšiai, tai jaučia ir unijos nariai, ir kiti Pagėgių krašto žmonės. Juk daugelis girdi ir žino, kad Pagėgių kredito unija remia kaimo bendruomenių renginius, įvairias šventes. Svarbiausius sprendimus priima 5 asmenų valdyba, yra trijų stebėtojų taryba, 5 narių paskolų komitetas.
Pagėgių kredito unijos nariai neturės rūpesčių litus keičiant į eurus, mielai pagelbstima užsienyje dirbantiems asmenims, kurie nori uždirbtus pinigus pervesti į šią uniją ir vėliau apsispręsti, ką su jais daryti.
Kredito unija yra lietuviško kapitalo įmonė, kuri vadovaujasi kooperacijos principu. Ypač svarbus bendruomeniškumo principas: kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina už unijos ribų – paskolos teikiamos tik unijos nariams, o unijos sukurtas turtas lieka bendruomenėje, neišgabenamas į užsienį. Tapus kredito unijos nariu svarbu žinoti: vienas narys – vienas balsas, todėl kiekvieno nuomonė, išreikšta balsuojant, bus svarbi.
„Tai jau nevažinėsiu į Tauragę ar Šilutę, neieškosiu tų bankų, kur už kiekvieną paslaugą ima didelius pinigus – pasirinkau Pagėgių kredito uniją, čia ir būsiu, nieko geriau neiškosiu…“ – pasakojo Pagėgiuose kalbintas ūkininkas, o jo žmona tikino, kad malonu užsukti į Pagėgių kredito uniją – malonūs darbuotojai, jauku, šviesu, viską paaiškina taip, kad ir mažas suprastų, duoda patarimų.

Stasė SKUTULIENĖ

Pagėgių kredito unijos administracijos vadovė Raimonda Tutlienė ir jos pavaduotojas, valdybos pirmininkas Mečislovas Ramanauskas.

Dvylika veiklos metų – tarsi gimtadienis, kurį Pagėgių kredito unijoje priminė spalvoti balionai su šventiniais užrašais.
Autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite