Pagėgių krašte socialinių darbuotojų atlyginimai bene mažiausi

socialinių darbuotojųVidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas per metus išaugo 100 eurų.  Tarp savivaldybių išlieka skirtumų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė  1 510 eurų ir buvo 47 eurais mažesnis už vidutinį atlyginimą Lietuvoje ir 100 eurų didesnis, nei prieš metus.

Nors užmokestis ir padidėjo…

Nors socialinių darbuotojų vidutinio atlyginimo atotrūkis nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio per pastaruosius metus sparčiai sumažėjo, tačiau atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių – vis dar akivaizdūs. Socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybių biudžetinėse įstaigose gali skirtis net keliais šimtais eurų.

  • Šalies biudžetinėse įstaigose 2026 metų pirmojo ketvirčio duomenimis dirbo 2177 socialiniai darbuotojai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai atlieka vieną atsakingiausių darbų mūsų valstybėje – kasdien dirba su žmonėmis, kuriems reikia daugiausia pagalbos ir palaikymo. Siekiama, kad socialinių darbuotojų atlyginimai pasiektų vidutinį šalies darbo užmokestį ir dar augtų.

„Socialinių darbuotojų darbo vertė turi būti atitinkamai įvertinta ir atlyginimu. Džiugu, kad per metus socialinių darbuotojų darbo užmokestis išaugo. Tačiau negalime ignoruoti didelių atlyginimų skirtumų tarp savivaldybių. Kai už tą patį darbą vienoje savivaldybėje socialinis darbuotojas gauna keliais šimtais eurų daugiau nei kitoje, kyla klausimas dėl vienodų darbo sąlygų ir socialinio teisingumo. Todėl turime ieškoti sprendimų, kaip mažinti šiuos skirtumus ir užtikrinti, kad socialinių darbuotojų atlygis visoje Lietuvoje būtų adekvatus jų atsakomybei, kompetencijai ir atliekamo darbo svarbai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.

Kur kiek moka?

Didžiausias socialinių darbuotojų atlyginimas užfiksuotas Palangoje – 1 822 eurai, antroje vietoje yra Kretingos r. – 1756 eurai, trečioje Klaipėdos r. – 1733 eurai, ketvirtoje Kauno r. – 1718 eurų, penktoje Šiaulių r. – 1702 eurai „į rankas“.

Į dešimtuką savivaldybių, kuriose mokami vieni didžiausių atlyginimų, patenka ir Pakruojo r. – 1701 euras, Kauno m. – 1692 eurai, Kėdainių r. – 1663 eurai, Telšių r. – 1637 eurai, Vilkaviškio r. – 1637 eurai.

Tačiau kai kuriose savivaldybėse atlyginimai gerokai mažesni. Mažiausiai socialiniams darbuotojams  mokama Rietave – 1044 eurai (šioje savivaldybėje vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus netgi sumažėjo 124 eurais), šiek tiek daugiau buvo mokama Mažeikių r. – 1228 eurai, Molėtų r. – 1302 eurai, Širvintų r. – 1311 eurų, Šalčininkų r. – 1354 eurai.

Prie mažiausiai mokančių savivaldybių taip pat priskiriamos Plungės r. – 1380 eurų, Švenčionių r. – 1387 eurai, Pagėgiai – 1418 eurų, Alytaus r. – 1420 eurų, Jurbarko r. – 1424 eurai.

SADM duomenys rodo, kad bendra tendencija yra teigiama – socialinių darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nuosekliai auga. Visgi skirtumas tarp savivaldybių vis dar siekia kelis šimtus eurų. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas Palangoje vidutiniškai uždirba 778 eurais  daugiau nei jo kolega Rietave. Tokie skirtumai susiję ne tik su valstybės nustatytais pareiginiais koeficientais, bet ir su savivaldybių galimybėmis bei jų skiriamais prioritetais socialinei sričiai.

Palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, socialinių darbuotojų atlyginimai augo sparčiu tempu. 2016 m. šalies vidurkis „į rankas“ buvo 584 eurai, o socialinių darbuotojų atlyginimas buvo daugiau nei 100 eurų mažesnis. 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasiekė 1557 eurus, o socialinių darbuotojų – 1510 eurų, taigi skirtumas sumažėjo iki 47 eurų. Jei anksčiau socialiniai darbuotojai uždirbdavo gerokai mažiau nei dauguma kitų sektorių darbuotojų, šiandien šis skirtumas yra nežymus. Socialinių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudaro 97 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite